Emigrantų perlaidas apgraužė brangesnis euras

Pasaulio banko duomenimis, daugiausiai perlaidų į Lietuvą atkeliauja iš Jungtinės Karalystės ir NVS valstybių – maždaug po ketvirtadalį visų perlaidų. Toliau rikiuojasi Lenkija, JAV, Vokietija ir Norvegija. Skaičiuojant valiutomis šalių, kuriose gyvena lietuviai emigrantai, perlaidos trečiąjį ketvirtį augo šiek tiek daugiau nei 1 proc. Tačiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, visų aukščiau paminėtų šalių valiutos euro atžvilgiu atpigo. Pavyzdžiui, svaro sterlingų ir NVS šalių valiutų vertė sumažėjo maždaug 15 proc., Lenkijos zlotas atpigo 3,5 proc., Norvegijos krona – maždaug 2 proc., šiek tiek susitraukė ir JAV dolerio vertė. Visa tai lėmė, kad bendra perlaidų suma eurais buvo 6 proc. mažesnė nei prieš metus.

Prognozė kitiems metams

„Danske Bank“ numato, kad emigrantų perlaidos dėl valiutų kursų pokyčių į Lietuvą šiemet iš viso sumažės 5 proc. Galima palyginti: praėjusiais metais susitraukimas siekė 22 proc. Tokį žymų susitraukimą praėjusiais metais lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji – 2014 m. pasiektas perlaidų pikas, kuomet laukiant euro įvedimo ir visuotinio kainų augimo emigrantai siuntė daugiau perlaidų siekiant investuoti į nekilnojamąjį turtą. Antroji priežastis – smarkiai nuvertėjusios NVS valstybių ir Norvegijos valiutos.

2017 metais, emigracijos mastams nemažėjant, prognozuojame keletą procentų sieksiantį perlaidų augimą tarp išvykstančių gyventojų populiarių šalių valiutomis. Tačiau jų atžvilgiu ir toliau brangsiantis euras šį augimą turėtų neutralizuoti.

Kita vertus, Lietuvos ekonominė situacija yra geresnė nei prieš kelerius metus: įmonės samdo daugiau darbuotojų, bedarbių skaičius mažėja, ima trūkti darbo jėgos, auga dirbančiųjų atlyginimai. O tai savo ruožtu lemia šiek tiek mažesnį poreikį iš užsienio atkeliaujančiai paramai.

Užsienio rekordininkės

Stiprėjančiam eurui mažinant emigrantų siunčiamų perlaidų vertę, jos turės vis mažesnę įtaką Lietuvos ekonomikai. Galima palyginti: 2014 metais gautų perlaidų ir BVP santykis sudarė 4,4 proc., dabar ši dalis yra sumažėjusi iki 3 proc., o kitąmet, toliau augant šalies ekonomikai, ji turėtų ir toliau trauktis. Vis dėlto, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva pagal šį rodiklį dar yra tarp lyderių. Pasaulio banko duomenimis, mus lenkia tik Latvija, Kroatija ir Vengrija.

Tuo metu pagal perlaidas pasaulyje pirmaujančiose valstybėse – Nepale, Liberijoje, Tadžikistane – emigrantų perlaidos sudaro apie trečdalį visos ekonomikos.