- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Didelė dalis Lietuvą slegiančių ekonominių ir socialinių problemų yra ekonominio šalies neišsivystymo padarinys.
Nors Lietuva yra visateisė Vakarų dalis, ji nėra visavertė pažangiausių pasaulio šalių klubo (branduolio) narė. Branduolio valstybės pasižymi aukštu vartojimo lygiu, aukštos pridėtinės vertės produkcijos, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų kūrimu ir gamyba. Kadangi ši produkcija yra brangi, ją parduodančių šalių gyventojai uždirba daug. Pusiau periferijos statusas reiškia, kad šalis daugiausia gamina ir parduoda pigią pramoninę bei žemės ūkio produkciją arba žaliavas, o iš branduolio importuoja aukštųjų technologijų pramoninę produkciją. Šis netolygumas nulemia ne tik žemus atlyginimus ar dideles kainas, bet ir gyventojų emigraciją.
Į branduolį Lietuva galėtų įsiveržti, bet tai yra itin ambicingas tikslas, kurį pasiekti nelengva. Be to, kyla klausimas, ar šį tikslą šiandien apskritai įmanoma pasiekti atsižvelgus į globalios ekonominės sistemos vystymąsi? Kalbant apie pirmą aspektą, Lietuva pasirinko lengvesnį kelią ir susitaikė su pusiau periferijos vaidmeniu. Pavyzdžiui, neišsaugojo tokių įmonių, kaip Šiaulių mikroelektronikos gamykla "Nuklonas". Dėl to ekonomikoje vyrauja ne itin aukštos pridėtinės vertės ir pigios produkcijos gamyba. Nepakankamas dėmesys skiriamas ir technologinei pažangai skatinti. Nors vykdomos reformos, jos tėra skirtos sušvelninti negatyvius socioekonominius padarinius, o ne iš esmės keisti esamą padėtį. Kalbant apie antrąjį aspektą, egzistuoja praktiniai pavyzdžiai, kai pavienės šalys, vykdydamos tam tikrą nacionalinę ekonominę politiką, tapo branduolio dalimi (Pietų Korėja, Taivanas, Singapūras ir kt.) Vis dėlto konkuruoti šių dienų globalioje ekonominėje sistemoje yra sudėtinga, šalis ne tik turi turėti stiprų pramoninį stuburą, tačiau ir gebėti nukonkuruoti jau pažengusių šalių produkciją.
Visas šiandienos problemas – nuo mažų pensijų ir atlyginimų, socialinės nelygybės iki emigracijos – įmanoma išspręsti tik pakeitus ekonomikos struktūrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
„Mūzos“ statulėlė – a...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame1Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
-
Kultūra keičia kryptįNorom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...
