Eik basas, eik

Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės labai dažnai klausia, o kaip taupyti mums? Kaip mums investuoti? Juk mes negauname tiek pajamų, kad galėtume kreditan pirkti nekilnojamąjį turtą. Mes neturime tiek žinių, kad galėtume įsigyti akcijų. Mums neįkandami kolektyvinio investavimo instrumentai, skirti profesionalams. Mums apskritai sudėtinga nuo mūsų pajamų atitraukti kad ir 5 procentus – auga vaikai, visko reikia dabar. Ir tuo pačiu mes nuolat girdime, kaip garbingos institucijos, asmeninių finansų konsultantai ir politikai mums primena – atsidėkite juodai dienai, kaupkite senatvei, nepasitikėkite vienu pajamų šaltiniu, išskaidykite riziką. O kaip mums tai padaryti, teiraujasi jie?

Būtent apie tokius asmenis labiausiai ir buvo galvojama, kai beveik prieš 15 metų buvo sukurta taip vadinama antroji pensijų pakopa arba pensijų kaupimas privačiuose fonduose. Kadangi asmuo, gaudamas mažas arba vidutines pajamas, nelabai gali dar ir taupyti, buvo nuspręsta jam padėti – pensijų kaupimui skirti dalį jo mokamų „Sodros“ įmokų. Beje, šis sprendimas buvo naudingas abiem pusėms – ne tik asmeniui, bet ir „Sodrai“. Blogėjant demografinei padėčiai, viešiesiems „Sodros“ finansams yra naudinga, kad nuo jos pečių būtų nukeliama dalis ateities įsipareigojimų.

Tad štai, pradžioje šis kaupimui pervedamas procentas buvo 2,5, po to jis buvo didinamas, kol pasiekė 5,5, o po to atėjo krizė. Tada prasidėjo karpymai, kirpta buvo net tris kartus ir tapo akivaizdu, kad toks apkarpytas taupymas senatvei yra nepakankamas. Todėl 2014 metais buvo įgyvendintas sprendimas, kuris galioja iki šiol. Kas norėjo, galėjo grįžti į „Sodrą“ – ir grįžo. Kas norėjo, galėjo kaupti tik 2 „Sodros“ tarifo procentinius punktus. O kas norėjo, galėjo dalyvauti mišrioje sistemoje, kurioje, be „Sodros“ tarifo, dar prisidedi pats, ir valstybė tada skiria subsidiją. Tokių asmenų dabar yra 570 tūkstančių – dauguma. Beveik tiek, kiek šalyje yra gaunančių senatvės pensiją. Viso kaupime vienaip ar kitaip dalyvauja dukart tiek – 1,28 mln. asmenų.

Šioji sistema, kurioje valstybė prisideda dviem procentais nuo vidutinės algos, labiausiai naudinga mažiau nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Daugeliui jų tai yra vienintelė galimybė turėti tą kitą, alternatyvų, papildomą pajamų šaltinį senatvėje. Tačiau dabar valdantieji nori ir šią galimybę iš jų atimti. Atimti ir tuos beveik du šimtus milijonų eurų „Sodros“ tarifo pajamų padalinti dabartiniams pensininkams. Šiam savo ketinimui pagrįsti politikai pateikia argumentus, kurie neva kompromituoja pensijų kaupimą. Šie „kompromatai“ yra patys lengvai sukompromituojami, bet kalba dabar ne apie juos.

Kalba apie tikruosius politikų ketinimus ir politikos virtuvę. Taip, apie tą virtuvę, kurioje svarbu ištuštinti šaldytuvą, iššluoti atsargų spinteles, sušlamšti viską dabar, kol toje virtuvėje šeimininkauji TU. Ant svarstyklių dėti tuos, kurie dar kaupia, ir tuos, kurie jau gauna pensiją, ir sverti ne ką kita, o tik jų balsus rinkimuose.

Ir tada verta grįžti prie to, nuo ko pradėjau. O kaip taupyti tiems, kurie gauna mažas pajamas? Nes turtingieji savimi pasirūpins bet kuriuo atveju. Ką? Mažas pajamas gaunantieji irgi nori taupyti? Baikit, nemanau. Jie gi nieko nesukaups, sako politikai. Jiems gi „Sodra“ viską duos.

Artėja Kalėdos, dovanų metas. Mieli politikai, nupirkite visiems pensijų fondų dalyviams ausų kamštukus dovanų. Kad jie negirdėtų jūsų traukiamos dainos apie skurdo spąstus – eik basas, eik, pasaulis liūdnas – tau, mums jis – puikus.


Šiame straipsnyje: taupymaspensijosSodra

NAUJAUSI KOMENTARAI

Navaras

Navaras portretas
Gal pamirsot, kai Šimonyte buvo vyriausiuoji kasininke ,tada buvo siuloma naikinti antros pakopos pensija, bet kazkas pagrasino Londono teismu ,ir visi ( ir ji) uzrauke subines.

Anonimas

Anonimas portretas
Kęstas Prieš 1 minutę Net Ingrida Šimonytė sutinka, kad antros pakopos fondai yra žmonėms kenksmingi:

Kęstas

Kęstas portretas
Net Ingrida Šimonytė sutinka, kad antros pakopos fondai yra žmonėms kenksmingi: „Žmonės su labai mažomis pajamomis turi labai mažus šansus ką nors prasmingo sukaupti, bet labai didelius šansus prarasti ir taip nedidelės savo būsimos „Sodros“ pensijos dalį, ir tikrai šitą problemą reikia spręsti.“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Ingrida Šimonytė. Tai ir spręskite, mieloji, spręskite, seniai laikas, juk taip ilgai sėdite Seime. Ko laukėte, kol valstiečiai spręs? Apie kokius žmonių nuostolius eina kalba? Iš fondų tokie žmonės gauna porą tūkstančių eurų vienkartinę išmoką. O jeigu ilgiau gyvena, gaudami sumažintą Sodros pensiją, tai gaunasi didžiulis nuostolis. O dabar medicina gerėja, todėl visi tikisi ilgiau gyventi. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių