Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudimo įmokų siekiančią dalį į kaupimo fondą pervestų „Sodra“ ir nieko daugiau nedaryti, arba patiems papildomai prisidėti prie pensijos ir dar gauti papildomą paskatą iš valstybės.

Metas skaičiuoti viščiukus: ruošdamiesi kitąmet įsigaliosiančiai pertvarkytai pensijų kaupimo sistemai, kuri, tikimasi, paskatins daugiau gyventojų į ją įsitraukti maksimaliai ir prie būsimos pensijos prisidėti dalimi savo pajamų, įvertinkime, kuris prieš penkerius metus dirbančiųjų priimtas sprendimas pasiteisino labiau.

Mažoji taupyklė

Kad skaičiuoti būtų paprasčiau, aptarkime dirbantįjį, kurio mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių arba „ant popieriaus“ visą šį laikotarpį siekė vieną tūkstantį eurų. Kiek lėšų būsimai pensijai jis ar ji sukaupė, pasirinkęs „mažąją taupyklę“, t. y. dalyvaudamas pensijų kaupime, bet neprisidėdamas savo lėšomis?

Į šio gyventojo pensijos kaupimo fondą „Sodra“ kiekvieną mėnesį iki šiol pervesdavo 2 proc. socialinio pensijų draudimo įmokų siekiančią dalį. Tai sudaro 20 eurų per mėnesį arba 240 eurų per metus. Per penkerius metus į dalyvio sąskaitą buvo pervesta 1 200 eurų.

Šios lėšos buvo investuojamos, faktinė vidutinė investicijų grąža per šį laikotarpį siekė 5 proc. Taigi, per šį laikotarpį dalyvio sąskaitoje buvo sukaupta 1 308 eurai – maždaug trečdaliu didesnė suma nei jo ar jos vieno mėnesio atlyginimas „ant popieriaus“.

Didžioji taupyklė

Visai kitas įspūdis susidaro vertinant, kiek per tą patį laiką sukaupė tas pačias pajamas, tūkstantį eurų per mėnesį „ant popieriaus“ uždirbdavęs žmogus, kuris pasirinko „didžiąją taupyklę“ ir kaupimui kiekvieną mėnesį skyrė dalį savo pajamų: 2013–2015 metais – 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Toks gyventojas kiekvieną mėnesį būsimai pensijai skirdamas nuo 10 iki 20 eurų per penkerius metus sukaupė 960 eurų. Pensiją kaupiančio asmens sąskaitą papildė ir „Sodra“, pervesdama du procentus nuo gyventojo sumokamų mokesčių, tai sudarė 1 200 eurų.

Kaupiantysis pagal šį būdą sulaukė ir valstybės paskatos – pačiam prie savo pensijos nutarusiam prisidėti dirbančiajam valstybė iš biudžeto skyrė papildomus 671 eurą per penkerius metus.

Sudėjus visas tris dalis – „Sodros“ mokamą, paties dirbančiojo indėlį ir valstybės paskatą – per penkerius metus pensijų kaupimo į sistemos dalyvio sąskaitą buvo įmokėta 2 831 euras. Pridėjus vidutinę 5 proc. investicijų grąžą, papildomai įmokėta dar 222 eurai. Taigi nuo 2013 m. gyventojo, kuris per mėnesį „ant popieriaus“ uždirbo 1 000 eurų, sąskaita papilnėjo 3 053 eurais. Tai daugiau nei trys jo ar jos atlyginimai.

Paskata prisidėti kiekvienam

Skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus įsitraukimo į pensijos kaupimą akivaizdus: tūkstantį eurų iki mokesčių uždirbantis gyventojas, pasirinkęs formulę „2+2+2” ir dalimi savo pajamų prisidėjęs prie pensijos, sukaupė daug daugiau nei dalyvis, pasirinkęs vien tik „Sodros“ pensijų fondams skiriamą dalį. Tokie dirbantieji šiuo metu sudaro apie pusę visų pensijų kaupimo sistemos dalyvių.

Be abejo, sprendimą, kokia apimtimi dalyvauti pensijų kaupime ir kiek investuoti į sotesnį gyvenimą senatvėje, kiekvienas gyventojas turi priimti pats, įvertindamas savo šiandieninius poreikius, iki pensijos likusį amžių ir kitas aplinkybes. Tačiau valstybės iniciatyva tobulinti sistemą suprantama: Seimo priimtais ir prezidentės pasirašytais įstatymų pakeitimais siekiama, kad kuo daugiau dirbančiųjų rinktųsi didžiąją taupyklę ir galimybę patiems daugiau prisidėti prie savo pensijos senatvėje.

Numatoma, kad iki šiol minimaliai kaupę fonduose ir skyrę pensijai tik 2 proc. „Sodros“ dalį, dirbantieji nuo kitų metų kaupimui galės skirti ir savo pajamų dalį. Ji nuo sausio pirmosios sudarys 1,8 proc. gyventojo atlyginimo ir palaipsniui, per penkerius metus, pasieks 3 proc. Atitinkamai didės ir kaupiančiajam iš valstybės biudžeto valstybės skiriama paskata iki ji pasieks 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Be to, jaunesni nei 40 metų dirbantieji, kurie iki šiol nedalyvavo pensijų kaupimo sistemoje, nuo kitų metų į ją bus įtraukiami automatiškai. Dirbantieji turės galimybę atsisakyti dalyvauti kaupime, tačiau to nepadarius, gyventojui bus parenkamas fondas, į kurį bus nukreipiamos kaupimui skiriamos lėšos. Gyventojai turės rinktis ne ar „nori dalyvauti“ sistemoje, bet ar „nori joje nedalyvauti“.

Šis pasirinkimas neturėtų būti sudėtingas –  iki šiol galiojusi sistema akivaizdžiai liudija: imtis atsakomybės už savo ateitį ir pačiam prisidėti prie būsimosios pensijos tikrai verta. Nuo kitų metų įsigaliosianti sistema turėtų paskatinti apie tai susimąstyti gerokai daugiau dirbančiųjų nei iki šiol.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Robertas197

Robertas197 portretas
Ir vėl smegenų pudrinimas, senaiu tą patį rašė litais, dabar eurais. Pasakyk gerbiamasis kas bus po 20 metų su 1000€ , manu tas pats kas dabar su 300€. Tai klausimas kam aš turiu atiduoti savo kruvinai uždirbtus pinigus Jums, plius dar visokie Jūsų mokesčiai administravimo ir t.t. Jūs juos pasiimate neatsižvelgiant į pelningumą fondo? Patikėkit taupiau nuo pradžių - dabar vsio IŠEINU ir kaupsiu pats.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
  • Apie valdžios idiotizmą
    Apie valdžios idiotizmą

    Lietuva – rami šalis ir jos pilietinio aktyvumo apraiškos ligi šiol apsiribodavo keliolikos protestuotojų pastovėjimu prie savivaldybių su trimis trispalvėmis ir keliais transparantais. Bet panašu, kad valdžios idiotizmas...

    23
  • Eglutė dygliuota
    Eglutė dygliuota

    Tikrasis vaikystės paveldas – Kosto Kubilinsko aštuoneilis skamba taip: "Eglutė skarota, eglutė žalia...", tačiau Lietuvoje užvirus eglučių karams, nevalia imi galvoti: gal ji jau labiau dygliuota nei skarota? Tik visai ne mi&sca...

    1
  • Dangiškasis vėjas Havajuose
    Dangiškasis vėjas Havajuose

    1941-ųjų gruodžio 7-osios naktį Havajuose niekas net neįtarė, kad iš šiaurės link Oahu salos juda 56 laivų flotilė (28 iš jų – povandeniniai). Admirolo Chūichi Nagumo (1887–1944) vedamų pajėgų stuburas – 6 l...

    1
Daugiau straipsnių