Dvi finansinės rizikos sulaukus penkiasdešimties

Sulaukus auksiniu vadinamo amžiaus sustiprėja noras realizuoti svajones, kurių nepavyko įgyvendinti anksčiau. Šios svajonės gali būti labai įvairios: vieniems tai sportinis automobilis ar motociklas, kitiems sodyba ant ežero kranto ar tikslas aplankyti kuo daugiau pasaulio šalių. Yra ir dar vienas šias svajones vienijantis dalykas – tam įgyvendinti gali prireikti nemažai lėšų.

Šiandien sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis ne tik valstybės mokamos pensijos. Kiekvienas turime pakankamai galimybių patys pasirūpinti papildomomis lėšomis senatvei. Pirmiausia, galime kaupti II pakopos pensijų fonduose, ir tą šiandien daro didesnioji dalis dirbančiųjų Lietuvoje. Taip pat galime pasirinkti kaupti III pensijų pakopoje, rinktis investicinį gyvybės draudimą, kitas kaupimo priemones.

Skaičiavimai rodo, kad jei pradėsime taupyti darbinės veiklos pradžioje ir kas mėnesį investuosime apie 7-10 proc. savo pajamų papildomai, sulaukę pensijos galėsime tikėtis gauti pajamų iš trijų skirtingų šaltinių − jie turėtų atstoti apie 70 proc. iki tol gauto atlyginimo.

Ankstyvo pinigų įdarbinimo efektas

Galvoti apie papildomas pajamas senatvėje reikėtų jau nuo pat profesinės karjeros pradžios. Laikantis nuoseklaus plano per kelis dešimtmečius galima sukaupti apčiuopiamą sumą. Taisyklė paprasta − kuo vėliau pradedame kaupti senatvei ar nenumatytiems atvejams, tuo didesnę sumą kas mėnesį turėsime atidėti, kad sukauptume tą pačią pinigų sumą.

Keli paprasti pavyzdžiai gali parodyti, kaip svarbu pradėti investuoti kuo anksčiau. Jei nuo 25 m. amžiaus kas mėnesį investuosime 30 eurų, tai laikantis prielaidos, kad investicijų grąža per visą laikotarpį vidutiniškai sudarys 5 proc. per metus, būdami 65-erių turėsime sukaupę apie 45 tūkst. eurų. Čia svarbu tai, kad maždaug du trečdalius šios sumos sudarys investicijų prieaugis.

Pasiekus auksiniu vadinamą amžių, senatvei kaupiamoms lėšoms kyla dvi pagrindinės rizikos.

Pradėjus taupyti nuo 35-erių ir norint sukaupti tą pačią sumą, kas mėnesį reikės atidėti 55 eurus arba 60 proc. didesnę sumą. O pradėjus kaupti nuo 45-erių, ši suma išaugs daugiau kaip 3 kartus – kas mėnesį nuo savo pajamų reikės skirti jau apie 110 eurų. Šiuo atveju maždaug du trečdalius visos sukauptos sumos sudarys asmeniniai įnašai, o investicinis prieaugis – apie trečdalį visos sumos. Tad išvada paprasta: kuo anksčiau „įdarbiname“ savo pinigus, tuo pageidaujamą rezultatą pasiekti bus lengviau, nes tam kas mėnesį reikės skirti mažiau pinigų.

Dvi rizikos sulaukus penkiasdešimties

Išankstinis pasiruošimas pensijai − tik pusė viso darbo. Kitas svarbus dalykas yra išsaugoti sukauptus pinigus. Pasiekus auksiniu vadinamą amžių, senatvei kaupiamoms lėšoms kyla dvi pagrindinės rizikos.

Pirmiausia, sukauptą solidžią sumą galime nuspręsti skirti kokiai nors didelei gyvenimo svajonei įgyvendinti. Juk perkopus 50-mečio ribą gali atrodyti, kad svarbiausius gyvenimo tikslus jau esame pasiekę. Pavyzdžiui, turime įsigiję būstą ir baigiame išmokėti paskolą už jį, vaikai jau užauginti ir pajėgūs apsirūpinti savarankiškai. Todėl galbūt tai reiškia, kad atėjo metas įgyvendinti atidėliotas svajones ir tam panaudoti ilgą laiką kauptas lėšas ar bent jų dalį.

Tačiau išleisti pinigus mažesniam ar didesniam pirkiniui per trumpą laiką itin lengva, o atstatyti praradimo skirtumą iki pensijos gali būti ir neįmanoma. Jei specialiai savo svajonei netaupėme, o dabar manome, kad atėjo tinkamas metas panaudoti pensijai kauptas lėšas, verta atsiminti, kad tai mums gali „kainuoti“ reikšmingą dalį finansinės gerovės senatvėje.

Antroji rizika – prarasti sukauptus pinigus galime tinkamai neįvertinę savo investicijų krypties. Jei ilgą laiką investavome ir sukaupėme gana nemažą sumą, o iki išėjimo į pensiją mums liko 15 ar mažiau

metų, reikėtų atidžiau pasverti investicinę riziką. Tai reiškia, kad šiame etape jau nebegalime visų savo lėšų nukreipti tik į akcijas – jų dalį palaipsniui reikėtų mažinti lėšas nukreipiant į saugesnes turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijas, rinktis konservatyvius fondus ar išmanius kaupimo pensijai sprendimus, kurie automatiškai padeda mažinti riziką. Vienas tokių sprendimų – tai gyvenimo ciklo principu paremti fondai, kuriuos šių metų kovo mėnesį pirmasis rinkoje yra pristatęs „Swedbank“.

Viskas atrodo pakankamai paprasta, bet realybėje tinkamai valdyti investicijų riziką pavyksta tik kas antram penkiasdešimtmečiui. Kaip parodė šalies mokslininkų atlikta II pensijų pakopos analizė, kiek daugiau negu pusė visų dalyvių, kurių amžius viršija 50 metų, savo lėšas kaupė per didelės investicinės rizikos fonduose. Vadinasi, akcijų rinkų vertėms susvyravus, jie rizikuotų per trumpą laiką netekti dalies sukauptų lėšų, ir šio sumažėjimo kompensavimui vėliau iki pensijos likusių metų jau gali neužtekti.


Šiame straipsnyje: finansaitaupymasrizikos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Aš pusę savo amžiaus kaupiau dalį savo pajamų atidėdamas savo nuožiūra juos laikydamas banke depozite arba kitaip ir nusipirkau nekilnojamojo turto ,kurį išnuomojęs normaliai gyvenu ,nes tai žymiai daugiau negu pensija ,tik kvaili arba neišmanėliai dalyvauja tuose pensijų kaupimų fonduose atiduodami savo pinigus valdyti svetimiems žmonėms,mano manymu tai net kvailoka ,nes Lietuva užima paskutinę vietą pasaulyje pensiniu fondų atsiperkamumo palyginime,tai skelbia net vieša žiniasklaida

Pilietis

Pilietis portretas
Kaupimo fondai, tai bankų afioros.Nesuprantu ,kam gali tikti ir patikti Lietuvoje ,Šveicarijos pensijų modelis?Kad tokį modelį būtų galima taikyti Lietuvoje reikia sureguliuoti visus kitus mokesčius,pragyvenimo lygį,atlyginimus.Sako ,paleisk durnių į laisvę nežinos jis į kokią pusę eiti,taip ir su visais tais, kurie sėdėjo 28 metus ir dabar sėdi seime.Tiek pridaryta nusikalstamų klaidų per tuos metus,kad jas visas ištaisyti sunku.Kada bus turtingųjų mokestis įvestas Lietuvoje,kaip Šveicarijoje???

Pilietis

Pilietis portretas
Šveicarijos pensijų modelis o gyvenimas ir pragyvenimo lygis blogiau kaip Afrikoje.Įdomu koki modelį kure Lietuvoje seimas,mokesčių surinkimo būdas aiškus ,toks ,kad kuo daugiau apiplėšti šalies piliečius o visą kitą koks modelis Lietuvoje,kaip rašiau ,bananinis,bet Lietuvoje blogiau ,žiemos būna ,Afrikoje jų nėra.Kas dedasi? Grupę vyrukų turi išlaikyti šunauja,runkeliai,balvonai.REKETAS Lietuvoje ,baisu mastu.Rusų reikia prašyti pagalbos ,tai išgyvendinti.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Skubiai stumiamo įstatymo naudą velniai gaudo
    Skubiai stumiamo įstatymo naudą velniai gaudo

    Šilumos kainos – itin jautri tema gyventojams. Natūralu, kad sprendimai, galintys lemti jų pokyčius, turėtų būti pasverti, apskaičiuoti ir įvertinti. Turėtų. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) nemano, kad ...

  • Norint geriau gyventi reikia daugiau dirbti
    Norint geriau gyventi reikia daugiau dirbti

    Norint geriau gyventi reikia daugiau dirbti – atrodytų, tai akivaizdi tiesa, tačiau panašu ne visiems. ...

    4
  • Kalėdų karas ir taika
    Kalėdų karas ir taika

    Nuo kalėdinio šurmulio neatsiejami ne tik tuoj po Vėlinių parduotuvių lentynas ir vitrinas užimantys didžiosios metų šventės atributai, bet ir diskusijos, kaip derėtų švęsti Kalėdas. Vienas naujausių tyrimų atskleidė, kad li...

  • Istorija prieš ideologiją
    Istorija prieš ideologiją

    Šiais metais Lietuvoje išgyvename ypatingą laikotarpį – švęsdami valstybės šimtmečio jubiliejų, imame po truputį susitarti dėl bendro didžiojo mūsų šalies istorinio pasakojimo: tarpukario Lietuvos politikai, ...

    2
  • Apsaugok nuo profesionalų
    Apsaugok nuo profesionalų

    Net Landsbergis nebeiškentė žiūrėdamas į didžiąją politiką: "Vaikų darželis." Jis, dažnai bendraujantis su 13–14 metų paaugliais, ramino, kad tuoj Lietuvoje chaosas baigsis. Užaugs ateitis, ji valdys šalį kitaip, be...

    5
  • Nužydėjusi aristokratų tapatybė
    Nužydėjusi aristokratų tapatybė

    Į Britaniją išplasnojusios buvusios manekenės ir milijonieriaus žmonos grožis baigiasi. Ir ryškiausios rožės kada nors nuvysta. Prieš amžinybę neįgalus net makiažas už 300 €, skirtas pikiruoti po turtingų dėdžių vakar...

    17
  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    13
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

Daugiau straipsnių