Diena – ne paraštėms

Šiandien laidojame mano kolegą – laikraščių "Laisvės varpas", "Mylėk Tėvynę", "Trečias skambutis" leidėją ir redaktorių.

Atsisveikiname ir su mokytoju, todėl šiandien vyksta pati geriausia istorijos pamoka. Vyksta gyvai, ne iš vadovėlių, neįtraukta į privalomą mokyklų programą. Tikiu, kad ji – ne paraštėse, kad nebus užversta su senu kalendoriaus lapu.

Šiandien garbingai amžinojo poilsio vieton palydime laisvų, nepavergtų žmonių valstybės vadovą. Su trispalvėmis palydime, ką tikriausiai vargiai galėjo įsivaizduoti myriop pasmerktas ir iki paskutinės gyvenimo akimirkos budelių žiauriai kankintas žmogus, labiausiai už viską branginęs laisvę ir Tėvynę.

Gūdžiausiu sovietmečiu, kai laisvę buvo galima tik sapnuoti, o apie Baltijos kelią dar niekas net nesvajojo, močiutė suklijavo man iš krepinio popieriaus trispalvę – geltoną, žalią, raudoną. "Vaikeli, žinok, kad tai yra tikroji mūsų vėliava. Ta, kuri dabar visur, yra netikra", – trumpai drūtai žemaitiškai paaiškino ji. Sykį jau išvežta už pagalbą partizanams ir grįžusi iš Sibiro ji žinojo: net ir baubiant už namo kolūkio karvėms, o nacionalizuotame jos lauke burzgiant komunizmo kryptimi vairuojamiems traktoriams anūkai turi žinoti daugiau, negu mato.

Akivaizdu – okupantams didžiausią neapykantą kėlusį žmogų ta neapykanta siekia iki dabar.

Užaugau varstydama duris, paženklintas kulkų, tik tada nežinojau, kad tos nekviestų svečių kulkos pakirto Žemaitijos partizaną Kazį Juozaitį. Daugybę kartų girdėjau senelį toj pačioj troboj su likimo broliais sibiriokais kalbantis apie bunkerius, išdavikus ir Sibiro barakus. Žaisdavau buvusio bunkerio duobėje. Seneliai nedraudė, o aš slapčia tikėjausi ten surasti kokį lobį, kuris nustebintų visą pasaulį.

Esu tikra, kad ši diena yra tas lobis.

Bet yra, kam dėl to lobio susopo galvą. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova susirūpino, kad po šios dienos nebegalės Antakalnio kapinėse ramiai gulėti sovietiniai kariai, anot jos, išvadavę Vilnių nuo fašistų įsibrovėlių. Akivaizdu – okupantams didžiausią neapykantą kėlusį žmogų ta neapykanta siekia iki dabar.

Iškelsiu šiandien trispalvę. #AšEsuVanagas. O tu?



NAUJAUSI KOMENTARAI

R...

R... portretas
Ačiū už puikų straipsnį.Na o dėl rusų karių...Aišku jiems nepatogu vienose kapinėse ilsėtis su Lietuvos didvyriu.Manau,mūsų valdžia neprieštarautų,jei Kremlius panorėtų jų palakus persivežti į Rusiją.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    6
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    20
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių