Didybės magija

Baltijos šalių sprendimas iš Rusijos nebeįsileisti ne tik turistų, bet ir bėgančiųjų nuo mobilizacijos, išprovokavo naują geraisiais rusais save vadinančių asmenų pasipiktinimo bangą. Šįkart negirdėti tradicinių lyginimų su fašistais, prie kurių per „rusiškos brolybės pamokas“ Lietuvos didmiesčių kiemuose pripratome dar vaikystėje. Radosi naujų. Analizuodami Europos reakciją į mobilizaciją Rusijoje, jie unisonu prabilo apie mūsų šalių nebrandą. Girdi, trejetas Baltijos valstybių – tai jaunosios demokratijos. Skirtingai nei senosios demokratijos, jos nesupranta rusų padėties, nes neturi gilių pagarbos žmogaus teisėms tradicijų.

Kas pirmasis pasiūlė tokį paaiškinimą, jau ne taip ir svarbu. Svarbiau tai, kad jis keliauja iš lūpų į lūpas ir kaukia it pavojaus sirena: imperinio mąstymo genas nėra būdingas vien Kremliaus šutvei, rašistams ar ukrainiečių spintose fašistų ieškantiems okupantams. Jis ne tik Rusijos generalinio štabo rankomis skiria tautinėms mažumoms pražūtingas kvotas į naujuosius fronto mėsmalės batalionus, bet ir šmėžuoja kitais klausimais progresyvių publicistų tekstų paraštėse, Vakaruose seniai įsikūrusių verslininkų pasisakymuose. Jis įsakmiu liberaliųjų publicistų balsu aiškina Ukrainai, kad sutarčių nepasirašiusių, Bučoje nežudžiusių mobilizuotųjų likimas – jos rankose. Esą, jei Kijyvas sudarysiantis sąlygas masiškai pasiduoti rusams, karas pasibaigsiantis greičiau.

Jis įsakmiu liberaliosios stovyklos aktyvistų balsu aiškina Ukrainai, kad sutarčių nepasirašiusių, Bučoje nežudžiusių mobilizuotųjų likimas – jos rankose.

Kas tai? Prigimtinė imperinė nekaltybė? Visa tauta apsėsta didybės manijos, užkrėsta didybės magijos? Kolektyvinėse smegenyse yra akloji zona, todėl sunku suvokti, kad tik 143 mln. Rusijos piliečių yra atsakingi už tai, kas vyksta jiems priklausančiame 17 mln. kv. km plote?

Perfrazuojant neseniai Indijos premjero Vladimirui Putinui pasakytus žodžius, šiandien – ne laikas ne tik karui, bet ir kolonializmo manijai. Užuot matavę kitų šalių brandos lygį ir rusofilijos laipsnį, demokratijos apskritai nepažinusios šalies atstovams vertėtų sėsti prie istorijos knygų. Jose labai aiškiai parašyta, kas atsitinka, kai per plačiai atveriame savo rytines sienas. Ir, beje, kad, skirtingai nei Rusijoje, Lietuvos žemėse demokratijos – kaip ir tolerancijos – tradicijos matuojamos šimtmečiais.


Šiame straipsnyje: Rusijarusaimobilizacijakaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Strateginė migla
    Strateginė migla

    Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...

  • E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
    E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

    Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    18
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
Daugiau straipsnių