Dėmesio, muzika!

Kiekvienais metais, prieš festivalį "Kaunas Jazz", įprasta susimąstyti, ką mūsų gyvenime ir visuomenėje reiškia muzika, koks jos vaidmuo didinant žmogaus empatiją, sėkmingesnį susikalbėjimą daugelyje socialinių ir šeimos situacijų bei ugdant laimingesnę asmenybę.

Daugelis iš mūsų į muziką sąmoningiau beveik nekreipiame dėmesio. Kai kurie žmonės iš prigimties neturi muzikinės klausos ir ne tik netaptų gerais atlikėjais, bet ir yra abejingi muzikiniams garsams, melodijoms, ritmui bei kitoms muzikos ypatybėms, kurias, norint suprasti muziką, reikia mokėti skirti ir suvokti. Muziką ignoruojantys žmonės vis dėlto nėra nuo jos apsaugoti: girdi ją viešajame transporte, kavinėse, restoranuose, kitose vietose, kur muzika dažniausiai skamba atsitiktinai, nėra specialiai parenkama ir nesuprantama kaip svarbus aplinkos elementas. Nors mūsų visuomenės muzikinis sąmoningumas pastebimai auga, dar daug yra vietų, kuriose jautresniam muzikai žmogui kyla noras užsikimšti ausis. Pagal mūsų aplinkos muziką derėtų daryti prielaidą, kad dauguma žmonių į muziką nekreipia jokio dėmesio. Vis dėlto tai nebūtų tikra tiesa – esama daugybės žmonių, kuriems muzika yra svarbi.

Kitas žmogaus ir muzikos santykio lygis galėtų būti pavadintas vartotojišku: mums norisi specialiai pasirinkti žanrą, stilių ir atlikėją, kai esame ten, kur muzikos parinkimas priklauso nuo mūsų. Šiai kategorijai pavadinti geriausiai tiktų "melomanų" ar "beveik melomanų" sąvokos. Tokie žmonės specialiai perka garso techniką (grotuvus, stiprintuvus, vinilinėms plokštelėms skirtą įrangą). Logiška, kad turint gerą garso atkūrimo techniką, prireikia ir subtilesnės muzikos. Tokie išlavinto skonio klausytojai įgauna vidinę teisę pasijusti savotiškais aristokratais: tik jie vis dar perka senas plokšteles ir klausosi, kiek įmanoma, tikro, prastos technikos nesugadinto garso. Į tokius žmones skeptiškai žiūrinti visuomenės dalis populiariai bando įrodyti, kad nuo stiprintuvo, grotuvo ir kolonėlių girdimoji kokybė beveik nepriklauso. Toks teiginys – visiška netiesa, nes geriausią garso techniką pasaulyje gamina mažos dirbtuvės, kuriose kolonėlių ar stiprintuvų kūrėjai ištisas dienas eksperimentuoja su garsu.

Dar viena, paprastai jaunesnio amžiaus klausytojų grupė – tai interneto muzikinių programų naudotojai, kurie, pasitelkę šias programas, gali sekti muzikinio pasaulio naujienas ir gerai orientuotis, kai reikia rinktis, ką klausyti šįvakar. Sakysite, kam tie melomanai, kam įdomus šiame praktiškame pasaulyje muzikinis skonis, pakanka tinkamos radijo stoties ir muzikinis malonumas jau garantuotas. Tai ir vėl netiesa, nes akivaizdu, kad subtilesnis ir įdomesnis santykis su muzika yra abipusiais ryšiais susijęs su mūsų gyvenimo kokybe – kuo geriau gyvename (ne vien materialiai, bet ir emociškai), tuo labiau renkamės, ką klausyti, ir išvis daugiau įtakos darome savo artimiausiai aplinkai.

Net ir tie, kurie atidžiai renkasi muziką, dažnai lieka jos paradoksaliai iš tiesų neišgirdę – jiems muzika reikalinga tik kaip garsinis fonas veikiant ką nors kita. Labai retas iš mūsų į muziką kreipia dėmesį kaip į objektą. Jei apsidairytume, tarp savo šeimos narių, draugų ir pažįstamų žmonių rastume labai nedaug tokių, kurie, vakarui atėjus, sėdasi į patogų krėslą, įjungia savo norimą muziką ir leidžia sau beveik valandą (vienos plokštelės apytikrė trukmė) nieko daugiau nedaryti, tik klausytis. Toks santykis su muzika, kai klausomasi vienos plokštelės, – tai jau intelektinis lavinimasis, labai nutolstantis nuo muzikos kaip laiko mašinos suvokimo, kuriam būdinga tai, kad renkamės klausyti mums praeitį primenančią muziką. Intelektualus muzikos klausymas – tai gebėjimas išgirsti jos pasakojimą. Paslaptis čia labai paprasta – kiekvienos plokštelės melodijų seka kuria siužetą, kurį išgyvename ir intuityviai. Taip plėtojamas linijinis mąstymas, būdingas kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Tik mūsų visuomenėje įprasta, kad tokį mąstymą dažniau vystome literatūra ar kinu.

Dar aukštesnis, išeinantis už vartojimo, santykis su muzika yra grojimas muzikos instrumentais namuose. Ne vienas žmogus vaikystėje, mokyklos metais yra lankęs meno mokyklą, kurioje pramoko groti vienu ar kitu instrumentu. Daugelis vėliau šias pamokas pamiršta ir gebėjimų toliau nelavina. Dar prieš kelis dešimtmečius mokslo įrodyta, kad nuolatinė rankų pirštų galiukų veikla yra smegenų stimuliavimas, skatinantis geresnę aukštąją nervinę veiklą – geresnę savijautą, refleksiją ir protines galias. Muzikavimas namuose yra sena kaip Lietuvos dvarai tradicija, kuri leidžia patirti, nors ir neprofesionalo, tačiau išsilavinusio žmogaus aukštesnę savivertę. Vakarėlis, kurio metu šeimininkas groja fortepijonu ar smuiku, – tikrai daug sėkmingesnis nei banalūs pokalbiai ar mėgavimasis maistu.

Kitas, aukščiausio lygio muzikos potyris yra jau susijęs su profesionalia veikla – tai koncertinis muzikos atlikimas ir kalbėjimas apie ją specifiniais terminais bei sąvokomis.

Koks yra festivalio "Kaunas Jazz" klausytojas? Kurios iš aptartų grupių atstovų tarp klausytojų yra daugiausia? Į šiuos klausimus turbūt ne tik neįmanoma, bet ir neprasminga atsakyti. Tačiau labai pageidaujama, kad džiazo festivalis paskatintų pradžioje gal nedrąsų ir neužtikrintą žingsnį viena pakopa arčiau profesionaliosios muzikos, nes nuo to stebėtinai stipriai priklauso mūsų nefestivalinė kasdienybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Asta

Asta portretas
Tik nereikia atskirti elito ir eilinių žmonių. Muzika - demokratiška smenas, kas ko nori, kas kaip supranta, tas tokios ir klausosi.

Saulenė

Saulenė portretas
Džiazo festivalis yra tapęs Kauno vizitine kortele, tik labai lengva "parduoti" masėms už gryną pinigą net ir prastą džiazą - tereikia pavadinti atlikėją žvaigžde - ir viskas, bilietai iššluojami. Šiandien girdėjau per radiją, kad Venesueloje privalomas muzikinis išsilavinimas - vaikai baigia mokyklas mokėdami groti kokiu nors klasikiniu instrumentu. Puiku! tokioje šalyje tikrai šlamšto niekas neparduotų už gryną pinigą.

Nemuzikė

Nemuzikė portretas
Mane visada piktina viešai paleidžima muzika, nepaisant erdvės ir melodijos santykių anei garsumo. netinkamoje vietoje, netinkamu garsumu leidžiama muzika gali tapti net atgrasi. Autorius teisingai siūlo pamąstyti apie savo muzikinį išprusimą ir apskritai santykį su muzika.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas čia iškrypėliai?
    Kas čia iškrypėliai?

    Teksto gabaliukas iš mokyklinio vadovėlio apie mergaitę mėlynais nagučiais ir tuos nagučius iš parduotuvės parsineštame mėsos farše socialiniuose tinkluose jau tikriausiai apkeliavo visus, mokančius skaityti lietuvišk...

    24
  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

    4
  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    13
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    4
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
Daugiau straipsnių