Dėmesio, muzika!

Kiekvienais metais, prieš festivalį "Kaunas Jazz", įprasta susimąstyti, ką mūsų gyvenime ir visuomenėje reiškia muzika, koks jos vaidmuo didinant žmogaus empatiją, sėkmingesnį susikalbėjimą daugelyje socialinių ir šeimos situacijų bei ugdant laimingesnę asmenybę.

Daugelis iš mūsų į muziką sąmoningiau beveik nekreipiame dėmesio. Kai kurie žmonės iš prigimties neturi muzikinės klausos ir ne tik netaptų gerais atlikėjais, bet ir yra abejingi muzikiniams garsams, melodijoms, ritmui bei kitoms muzikos ypatybėms, kurias, norint suprasti muziką, reikia mokėti skirti ir suvokti. Muziką ignoruojantys žmonės vis dėlto nėra nuo jos apsaugoti: girdi ją viešajame transporte, kavinėse, restoranuose, kitose vietose, kur muzika dažniausiai skamba atsitiktinai, nėra specialiai parenkama ir nesuprantama kaip svarbus aplinkos elementas. Nors mūsų visuomenės muzikinis sąmoningumas pastebimai auga, dar daug yra vietų, kuriose jautresniam muzikai žmogui kyla noras užsikimšti ausis. Pagal mūsų aplinkos muziką derėtų daryti prielaidą, kad dauguma žmonių į muziką nekreipia jokio dėmesio. Vis dėlto tai nebūtų tikra tiesa – esama daugybės žmonių, kuriems muzika yra svarbi.

Kitas žmogaus ir muzikos santykio lygis galėtų būti pavadintas vartotojišku: mums norisi specialiai pasirinkti žanrą, stilių ir atlikėją, kai esame ten, kur muzikos parinkimas priklauso nuo mūsų. Šiai kategorijai pavadinti geriausiai tiktų "melomanų" ar "beveik melomanų" sąvokos. Tokie žmonės specialiai perka garso techniką (grotuvus, stiprintuvus, vinilinėms plokštelėms skirtą įrangą). Logiška, kad turint gerą garso atkūrimo techniką, prireikia ir subtilesnės muzikos. Tokie išlavinto skonio klausytojai įgauna vidinę teisę pasijusti savotiškais aristokratais: tik jie vis dar perka senas plokšteles ir klausosi, kiek įmanoma, tikro, prastos technikos nesugadinto garso. Į tokius žmones skeptiškai žiūrinti visuomenės dalis populiariai bando įrodyti, kad nuo stiprintuvo, grotuvo ir kolonėlių girdimoji kokybė beveik nepriklauso. Toks teiginys – visiška netiesa, nes geriausią garso techniką pasaulyje gamina mažos dirbtuvės, kuriose kolonėlių ar stiprintuvų kūrėjai ištisas dienas eksperimentuoja su garsu.

Dar viena, paprastai jaunesnio amžiaus klausytojų grupė – tai interneto muzikinių programų naudotojai, kurie, pasitelkę šias programas, gali sekti muzikinio pasaulio naujienas ir gerai orientuotis, kai reikia rinktis, ką klausyti šįvakar. Sakysite, kam tie melomanai, kam įdomus šiame praktiškame pasaulyje muzikinis skonis, pakanka tinkamos radijo stoties ir muzikinis malonumas jau garantuotas. Tai ir vėl netiesa, nes akivaizdu, kad subtilesnis ir įdomesnis santykis su muzika yra abipusiais ryšiais susijęs su mūsų gyvenimo kokybe – kuo geriau gyvename (ne vien materialiai, bet ir emociškai), tuo labiau renkamės, ką klausyti, ir išvis daugiau įtakos darome savo artimiausiai aplinkai.

Net ir tie, kurie atidžiai renkasi muziką, dažnai lieka jos paradoksaliai iš tiesų neišgirdę – jiems muzika reikalinga tik kaip garsinis fonas veikiant ką nors kita. Labai retas iš mūsų į muziką kreipia dėmesį kaip į objektą. Jei apsidairytume, tarp savo šeimos narių, draugų ir pažįstamų žmonių rastume labai nedaug tokių, kurie, vakarui atėjus, sėdasi į patogų krėslą, įjungia savo norimą muziką ir leidžia sau beveik valandą (vienos plokštelės apytikrė trukmė) nieko daugiau nedaryti, tik klausytis. Toks santykis su muzika, kai klausomasi vienos plokštelės, – tai jau intelektinis lavinimasis, labai nutolstantis nuo muzikos kaip laiko mašinos suvokimo, kuriam būdinga tai, kad renkamės klausyti mums praeitį primenančią muziką. Intelektualus muzikos klausymas – tai gebėjimas išgirsti jos pasakojimą. Paslaptis čia labai paprasta – kiekvienos plokštelės melodijų seka kuria siužetą, kurį išgyvename ir intuityviai. Taip plėtojamas linijinis mąstymas, būdingas kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Tik mūsų visuomenėje įprasta, kad tokį mąstymą dažniau vystome literatūra ar kinu.

Dar aukštesnis, išeinantis už vartojimo, santykis su muzika yra grojimas muzikos instrumentais namuose. Ne vienas žmogus vaikystėje, mokyklos metais yra lankęs meno mokyklą, kurioje pramoko groti vienu ar kitu instrumentu. Daugelis vėliau šias pamokas pamiršta ir gebėjimų toliau nelavina. Dar prieš kelis dešimtmečius mokslo įrodyta, kad nuolatinė rankų pirštų galiukų veikla yra smegenų stimuliavimas, skatinantis geresnę aukštąją nervinę veiklą – geresnę savijautą, refleksiją ir protines galias. Muzikavimas namuose yra sena kaip Lietuvos dvarai tradicija, kuri leidžia patirti, nors ir neprofesionalo, tačiau išsilavinusio žmogaus aukštesnę savivertę. Vakarėlis, kurio metu šeimininkas groja fortepijonu ar smuiku, – tikrai daug sėkmingesnis nei banalūs pokalbiai ar mėgavimasis maistu.

Kitas, aukščiausio lygio muzikos potyris yra jau susijęs su profesionalia veikla – tai koncertinis muzikos atlikimas ir kalbėjimas apie ją specifiniais terminais bei sąvokomis.

Koks yra festivalio "Kaunas Jazz" klausytojas? Kurios iš aptartų grupių atstovų tarp klausytojų yra daugiausia? Į šiuos klausimus turbūt ne tik neįmanoma, bet ir neprasminga atsakyti. Tačiau labai pageidaujama, kad džiazo festivalis paskatintų pradžioje gal nedrąsų ir neužtikrintą žingsnį viena pakopa arčiau profesionaliosios muzikos, nes nuo to stebėtinai stipriai priklauso mūsų nefestivalinė kasdienybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Asta

Asta portretas
Tik nereikia atskirti elito ir eilinių žmonių. Muzika - demokratiška smenas, kas ko nori, kas kaip supranta, tas tokios ir klausosi.

Saulenė

Saulenė portretas
Džiazo festivalis yra tapęs Kauno vizitine kortele, tik labai lengva "parduoti" masėms už gryną pinigą net ir prastą džiazą - tereikia pavadinti atlikėją žvaigžde - ir viskas, bilietai iššluojami. Šiandien girdėjau per radiją, kad Venesueloje privalomas muzikinis išsilavinimas - vaikai baigia mokyklas mokėdami groti kokiu nors klasikiniu instrumentu. Puiku! tokioje šalyje tikrai šlamšto niekas neparduotų už gryną pinigą.

Nemuzikė

Nemuzikė portretas
Mane visada piktina viešai paleidžima muzika, nepaisant erdvės ir melodijos santykių anei garsumo. netinkamoje vietoje, netinkamu garsumu leidžiama muzika gali tapti net atgrasi. Autorius teisingai siūlo pamąstyti apie savo muzikinį išprusimą ir apskritai santykį su muzika.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Batams valyti – Konstitucija
    Batams valyti – Konstitucija

    Sočioji nomenklatūra net stena, kai mėgina pati sau išsiaiškinti, ko tie lietuviai sprunka į anglijas ir norvegijas. Kovai su emigracija kuriami šaunūs lozungai, samdomos brangios viešųjų ryšių agentūros, ir vis tiek...

    10
  • Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
    Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

    Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. ...

    2
  • Lietuviškos tapatybės paieškos
    Lietuviškos tapatybės paieškos

    Nerti į lietuviškos tapatybės vandenis paskatino dvi aplinkybės, susijusios su Molėtų rajone esančiu Tumenčiznos dvaru arba jo likučiais. ...

    2
  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    11
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
Daugiau straipsnių