Dėmesio centre – Jeruzalė

Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o grupės „Hamas“ atstovas teigė, jog tai „atvers pragaro vartus prieš Jungtinių Amerikos Valstijų interesus regione“.

Vis dėlto mažai laikraščių džiaugėsi JAV prezidento Donaldo Trumpo ketinimu Jeruzalę pripažinti kaip Izraelio sostinę ir į ją perkelti Amerikos ambasadą iš Tel Avivo.

Net ir Izraelio dienraštis „Haaretz“ prisibijojo, kad „šis sprendimas gali niekais paversti visas galimybes artimesnėje ateityje atnaujinti taikos procesą.“

„Atvirkščiai, gresia priešinga reakcija, kuri galėtų pažeisti ilgalaikius amerikiečių ir izraeliečių interesus Artimuosiuose Rytuose. Iranui šis Jungtinių Amerikos Valstijų žingsnis reikštų svarbią propagandinę pergalę, suteikiančią Teheranui galimybę sukurstyti musulmonų mases.

Tai galėtų versti prie smurto, prie palestiniečių autonomijos struktūrų destabilizavimo. Ir, žinoma, tai galėtų kainuoti žmonių gyvybių – daugelį gyvybių“, – rašė Tel Avivo dienraštis dar prieš D. Trumpui oficialiai paskelbus savo ketinimą.

Tuo pat metu kitaip į situaciją pasižiūrėjo kitas Izraelio dienraštis „Jerusalem Post“. Anot jo, „dviejų valstybių sprendimas, kurį palaiko tarptautinė bendruomenė, padėties Jeruzalėje ligi šiol niekaip nepagerino. Gal kaip tik dėl to reikia pralaužti tą dešimtmečius besitęsusį sutarimą tylėti dėl Jeruzalės. Tą D. Trumpas ir padarė, žengdamas į priekį ir pripažindamas Jeruzalę kaip žydų valstybės sostinę“.

Tačiau Ramalos dienraštis „Al Hayyat al Jadeeda“ tokį žingsnį pavadino „neatsakingu“ ir reikalavo štai kokių išvadų: „daugiau nebepripažinti Amerikos tarpininkavimo Artimųjų rytų konflikte, taip pat reikalauti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos atšauktų savo atstovus regione. Derėtų sukviesti ir arabiškų bei islamiškų šalių aukščiausiojo lygio susitikimą ir pareikalauti, kad kiekviena jame dalyvaujanti valstybė nutrauktų savo ryšius su Izraeliu ir taip pat su kiekviena kita Amerikos pavyzdžiu sekančia valstybe.“

„Būtų galima paprašyti, kad musulmonų, krikščionių ir žydų dvasininkai viešai pasisakytų prieš D. Trumpo nutarimą. Reikėtų sukviesti tarptautinę konferenciją tam, kad atsakytume į šį kvailą Jungtinių Amerikos Valstijų žingsnį. Toliau laukti negalime. Pasaulio lyderiai privalo priešintis amerikiečių politikai, kuri per savo beatodairiškus ir nedraugiškus sprendimus kelia pavojų taikai ir saugumui“, – rašė laikraštis, pasirodantis palestiniečių gyvenamose teritorijose.

Amano dienraštis „Jordan Times“ kategoriškai teigė, jog „Jeruzalė liks arabiška. Dabartinė JAV vyriausybė ignoruoja Jungtinių Valstijų kaip taikos tarpininkės ir nuosaikumą skatinančių jėgų rėmėjos istoriją.“

„Ji taip pat ignoruoja ir faktą, jog neteisingumą ir pažangos per taikos derybas stoką praeityje dažnai išnaudodavo ekstremistinės jėgos, priekaištaujančios, jog taikingos arabų šalys visiškai nesugeba deramai atstovauti palestiniečių teisėms ir jas ginti“, – rašė Jotdanijos sostinės dienraštis.

Pasak Turkijos laikraščio „Milliyet“, „lyg nebūtų kitų problemų Artimuosiuose Rytuose, šitas JAV nutarimas viršija bet kokį saiką. Juk Jeruzalė yra visų trijų religijų šventasis miestas, ir kruviniausi karai kildavo dėl Jeruzalės užgrobimo.“

„Išrauti iš ten žmones su tūkstantmečių senumo šaknimis reikštų išvyti juos iš jiems šventų vietų. Tai pavojinga ir galėtų sukurti didžiulį sąmyšį“, – įspėjo Stambulo dienraštis.

Tačiau Berlyno laikraštis „Tagesspiegel“ teigė, jog „palestiniečiai dar vis gali gauti savo pačių valstybę, ir jie dar vis gali dalį Jeruzalės padaryti savo sostine.“

„Taip, kol kas palestiniečiai dar siaučia ir siunta, tačiau kadangi jie žino geriau už daugelį savo šalininkų, kad jiems niekas nesikeičia, nuotaikos turėtų netrukus vėl nurimti. Aliarmizmas čia lygiai ne vietoje kaip ir triumfalizmas. O vis dėlto skambinami aliarmo varpai: taikos procesui galas! Lyg pastaraisiais metais išvis būtume matę kokį nors šiaip taip funkcionuojantį taikos procesą“, – rašė vienas pagrindinių Berlyno laikraščių.

Kitas Berlyno laikraštis, nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ teigė, jog dabar Donaldas Trumpas „daugiau nei bet kada anksčiau įsiskolinęs palestiniečiams. Bet tai yra ir šansas.“

„Palestina vėl sugrįžo į antraštes, o tarptautinė bendrija iš visų jėgų stengiasi išgelbėti dabartinę padėtį bei taikos procesą. Retai kada  pradinė padėtis buvo tokia palanki palestiniečiams, kuriems dabar geras laikas žengti į naujas derybas“, – rašė „Tageszeitung“.

Priešingą nuomonę išsakė Diuseldorfo laikraštis „Rheinische Post“: „perspektyvos palestiniečiams prie derybų stalo pasiekti savo valstybės sukūrimą niekada nebuvo tokios prastos kaip dabar.“

„Ir to nepakeis jokie Jungtinių Tautų susitarimai ar boikoto šauksmai prieš Izraelį“, – rašė Reino krašto dienraštis.

Tačiau Frankfurto kairiųjų dienraštis „Rundschau“ atkreipė dėmesį į tai, jog „tas, kuris Izraelį laiko apartheido valstybe, negali pataikauti tokiam masiniam žudikui kaip Basharas al-Assadas, negali pritarti būdui, kuriuo Turkijos despotas Recepas Tayyipas Erdoganas traktuoja kurdų mažumą, negali kaip kovą su terorizmu ginti Saudo Arabijos paskelbtą maisto blokadą jemenitams, jų marinimą badu, ar brutalią priespaudą, kurią visiems kitamaniams taiko Egipto diktatorius Abdelis Fattah al-Sisi.“

„Ką jau bekalbėti apie „Islamo valstybės“ įkūnijamą civilizacinį bankrotą, kurio kruvinas teroro ir niokojimo pėdas galima atsekti beveik visose arabų šalyse“, – rašė Frankfurto kairiųjų laikraštis.

„Laikas pripažinti realybę, netgi ir Europoje“, – rašė konservatyvusis Berlyno nacionalinis dienraštis „Welt“. Anot jo, „kuo aiškiau arabai įsisąmonins, kad Vakarai palaiko Izraelį, tuo greičiau ir Ramaloje bei Gazoje  bus pripažinta tikrovė.“

„Jei kartu, kaip paskelbė D. Trumpas, bus imamasi griežtesnio kurso prieš Iraną, kuris sunitiškiems arabų režimams yra tikrasis priešas, tai D. Trumpo judesys pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine gali iš tiesų priartinti taiką, nors ir kiek rėktų pataikaujantieji arabų nacionalizmui ir musulmonų fanatizmui“, – teigė nacionalinis Vokietijos dešiniųjų laikraštis.


Šiame straipsnyje: JeruzalėJAVDonaldas Trumpas

NAUJAUSI KOMENTARAI

laikykis Europa

laikykis Europa portretas
....ne uz kalnu metas,kuomet arabu salys sukaupia isteklius[tai turtingos iskasenomis,nafta,,nafta! zemes] imsverztis I europietishkas teritorijas orsomis nes tai religiniai fanatikai,atsilike ,buko mastymo ....

klausimas

klausimas portretas
jei buciau palestinieciu, neiseiciau i gatve metyti akmenis ant zydu... jie ginkluoti... be to, kodel tureciau aukotis, kai tuo paciu metu , palestinieciu vadu vaikai mokinasi uzsieniuose, varo bizni, o tevai pildo kisenes eurais, kuriuois aukoja europieciai, amerikonai, sorosai ir jt? manau, kad taip visur. net greta. neveltui lietuviai bega ten , kur geriau ir tyliau, tai ir palestinieciai pasileis i Europa.

E_R

E_R portretas
Autorius atpasakoja visokias nuomones... Manau, kad visgi reiktu pasakyti, kad arabai tikejosi, kad laikas isspres ju problemas ju naudai. Todel ,net du kartus praziopsojo i Jeruzales dali... Jankis parode, kad reikia galvoti ir spresti greitai. Pasirodo, kad vokieciu zurnaliugos galvoja kitaip negu zydu ... Verciau arabai sprestu savo paciu problemas: Sirija kraujuoja kasdien...ir nesimato galo. ES isdavyste kurdu atveju: europoidai issigando sultano... na , o putinas zvengia...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
  • Išaugti vardai
    Išaugti vardai

    Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...

    4
Daugiau straipsnių