- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birželio pradžioje įprastai aistras keliančią (ne)adekvačių abitūros užduočių temą šiemet nustelbė pailgintų mokslo metų klausimas. Dėl jo kylančios diskusijos, vos užsimezgusios, virsta trolinimo akcijomis: pasisakančius "už" oponentai kaipmat sudegina ant viešo gėdos laužo, neįsiklausydami į argumentus. Ir vis dėlto surizikuosime populiarindami mokymosi iki Joninių idėją. Juolab kad oponentai ošia nė nesigilindami, gerų ar blogų dabar jau buvusios švietimo ir mokslo ministrės ketinimų būta, įsikandę vienintelį argumentą: pastarosiomis savaitėmis tvyrantį karštį.
Kai kurie švietimo bendruomenės dalyviai termometro rodmenis taip sureikšmina, kad net trumpame tekste juos verta akcentuoti dar kartą. Gerai įsiskaitykime: dažniausiai minima priežastis, kodėl iš ugdymo proceso reikėtų išbraukti papildomas tris savaites, – oro temperatūra. Šiandien, kai už lango – XXI a. Kai norime, kad vaikai pirmautų pagal PISA reitingus, žinotų daugiau, bet dėl didesnio mokymosi krūvio nepatirtų psichologinio trūkio. Kai spjovę į oficialų mokyklinių atostogų grafiką sau patogiu metu tėvai gabena atžalas slidinėti ar pasvilti po Turkijos saule. Kai šaukiama, kad ugdymo procesas neturi apsiriboti mokyklos sienomis, kalbama apie netradicinių pamokų naudą. Kai tėvai per sumokamus mokesčius finansuoja vaikams nemokamus muziejus, o šiemet – dar ir kultūros pasą. Kai nebežinome, kaip atplėšti Z kartą nuo virtualiųjų žaidimų ir išmokyti ištvermės, mes sakome, kad vasara – blogas metas mokytis. Manome esą modernūs, tačiau kalbame it koks tamsus XIX a. valstietis, leisdavęs vaikus į mokyklą tik žiemą, kai prie ūkio nėra prasmingesnės veiklos.
Manome esą modernūs, tačiau kalbame it koks tamsus XIX a. valstietis, leisdavęs vaikus į mokyklą tik žiemą, kai prie ūkio nėra prasmingesnės veiklos.
Ne vienos mokyklos ne vienoje klasėje šiandien iš tiesų tvanku, bet tikrai ne tik dėl lietuviškam birželiui, beje, neįprastai aukštos temperatūros. Atmosferą kaitina aimanos, kuriomis bandoma paslėpti nenorą į mokslą pažvelgti kūrybingai.
Belieka tikėtis, kad bene pirmą kartą bendrystę pajutę mokytojai ir mokiniai tas kelias likusias mokslo metų dienas ras ir daugiau temų prasmingiems pokalbiams. Pavyzdžiui, apie klimato kaitą ir jos įtaką neįprastiems karščiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...