Degalų kaina negąsdins

„Brent“ naftos kaina birželį krito žemiau kaip 50 JAV dolerių už barelį. Tai prastos naujienos naftą išgaunančioms valstybėms, bet mes Lietuvoje dėl atpigusios naftos matome vėl sumažėjusią degalų kainą Lietuvos degalinių švieslentėse.

Panašu, kad antrą metų pusmetį „Brent“ naftos kaina svyruos apie 50 JAV dolerių už barelį, todėl kainos įtaka metinei infliacijai mūsų šalyje beveik išnyks ir degalų kainos nekels didelių rūpesčių namų ūkiams ir verslui.

Per pastarąjį pusmetį pasitvirtino prielaida, kad didesnė negu 50 JAV dolerių už barelį naftos kaina yra palanki JAV skalūnų naftos gavybos bendrovėms, kurios sparčiai pradėjo didinti naftos gavybą. Tiesa, gavyba dar nepasiekė 2015 metų piko, tačiau iki jo jau nebetoli. Didėjanti naftos gavyba JAV didžiausią rūpestį kelia OPEC valstybėms, kurios pastaruoju metu visai neblogai koordinuoja savo sprendimus naftos politikos klausimais. Prieš mėnesį OPEC valstybės kartu su kitomis šalimis, tokiomis kaip Rusija, nusprendė pratęsti praėjusių metų lapkritį patvirtintą naftos gavybos ribojimą iki 2018 metų pirmo ketvirčio pabaigos.

OPEC vadovai aiškiai supranta, kad jeigu šalys atleis naftos gavybos ribojimo vadžias, žaliavos kaina greitai nudardės ne tik žemiau kaip 40, bet ir iki 30 JAV dolerių už barelį. Tokie staigūs kainų svyravimai nepalankūs ne tik naftą eksportuojančių, bet ir ją vartojančių šalių ekonomikai. Ne veltui OPEC vadovas dažniau akcentuoja ne norimą naftos kainą, bet kuo mažesnį naftos kainos svyravimą. Kol kas naftos kaina išties kinta mažiau negu praėjusiais metais.

Žvelgiant į priekį, galima teigti, kad naftos kainą ir kartu OPEC sprendimus daugiausia lems JAV skalūnų naftos gavėjų veiksmai. Skaičiuojama, kad naujausi skalūnų naftos gręžiniai atsiperka, jei naftos kaina jų veikimo metu viršija 35 JAV dolerius už barelį. Todėl esant dabartinei 45 JAV dolerių už barelį naftos kainai naftos gavyba JAV greičiausiai ir toliau didės.

Žvelgiant į priekį, galima teigti, kad naftos kainą ir kartu OPEC sprendimus daugiausia lems JAV skalūnų naftos gavėjų veiksmai.

OPEC šalys neturi daug pasirinkimo galimybių. Veikiausiai jos užims laukimo poziciją ir tikėsis, kad naftos vartojimas pasaulyje didės dėl spartesnio ekonomikos augimo ir sunaudos augantį JAV išgaunamos naftos kiekį bei padės bent kažkiek sumažinti dabar arti rekordinio lygio esančias atsargas. OPEC šalys gali mažinti naftos gavybą, tačiau vargu ar be Saudo Arabijos kitos šalys įsipareigotų tą padaryti, kol nafta kainuoja 45 JAV dolerius už barelį. Apskritai didėja tikimybė, kad OPEC šalių vienybė, kaip būdavo anksčiau labai dažnai, iširs, ir kai kurios valstybės pradės išgauti daugiau naftos, negu joms priklauso. Beje, dvi OPEC narės – Libija ir Nigerija – turi išimtį neriboti naftos gavybos, tad jos tą pastaruoju metu dėl rimstančių konfliktų ir daro – sparčiai ją didina.

Susidariusi padėtis naftos rinkoje leidžia tikėti, kad naftos kaina antrą metų pusmetį veikiausiai svyruos tarp 45-55 JAV dolerių. Galimi trumpalaikiai nuosmukiai ir iki 40 JAV dolerių už barelį, bet tikėtina, kad OPEC tokiu atveju imtųsi veiksmų ir stengtųsi palaikyti „Brent“ naftos kainą arčiau 50 JAV dolerių už barelį. Visa tai rodo, kad degalų kainos Lietuvoje antrą pusmetį neturėtų labai kisti, vidutinė dyzelino kaina turėtų laikytis ne taip toli 1 euro už litrą. Žinoma, degalų kainos įvairiuose miestuose ir degalinių tinkluose ir toliau smarkiai skiriasi – netgi tame pačiame mieste kainos gali skirtis dešimtadaliu.

Lietuvos gyventojų vartojimo krepšelyje išlaidos degalams sudaro apie 7 proc. visų išlaidų, o verslui degalai taip pat yra viena iš svarbių išlaidų, tad didesni degalų kainų svyravimai nelieka nepastebėti viešumoje. Pastaruoju metu degalų kaina Lietuvoje yra mažesnė negu Latvijoje ar Estijoje ir beveik identiška kainoms Lenkijoje. Dyzelino suvartojimas per pirmus keturis šių metų mėnesius ūgtelėjo 11 proc., tad bent pagrindinio kuro – dyzelino – kaina išties yra konkurencinga regione. Tiesa, pagal Finansų ministerijos pateiktą siūlymą nuo ateinančių metų didės akcizas dyzelinui, todėl šio kuro kaina gali didėti 0,02 euro už litrą. Kol kas nei verslui, nei gyventojams didesnių degalų kainų negu pirmą pusmetį baimintis didelio pagrindo nėra.


Šiame straipsnyje: degalaikuro kainos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių