Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau panašu, kad dar kartą nueita paprasčiausiu keliu ir nemėginta suprasti, kad valstybės valdomų įmonių akcijų įtraukimas į vertybinių popierių biržos sąrašą parduodant nedidelį akcijų paketą viešai nesumažintų valstybės įtakos valdant tas įmones. Toks sprendimas darytų teigiamą įtaką tokių įmonių skaidrumui.

Verta priminti, kad jau seniai „Nasdaq OMX Vilniaus“ vertybinių popierių biržoje yra prekiaujama strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių – „Litgrid“, „Energijos skirstymo operatorius“, „Amber Grid“ ir „Klaipėdos nafta“ – akcijomis. Neteko girdėti, kad buvimas akcijų biržoje „Litgrid“ būtų trukdęs įgyvendinti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, o „Klaipėdos naftai“ – suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje projektą. Žinoma, ne valstybei priklausančių „Litgrid“ akcijų dalis yra labai maža – vos 2,5 proc., o „Klaipėdos naftos“ akcijų privatūs investuotojai turi 27,7 procento. Valstybė, nusprendusi viešai pasiūlyti 10 ar 20 proc. kurios nors iš valstybės bendrovių akcijų, nenusilpnintų savo įtakos valdant įmonę, o toks akcijų paketas jau galėtų būti įdomus investuotojams.

Esminis klausimas – kokia nauda valstybei ir jos gyventojams iš to, kad valstybės įmonės akcijomis būtų prekiaujama biržoje? Geriausias atsakymas turbūt ateitų pažvelgus į dabar biržoje kotiruojamas šalies valstybines įmones, kurių valdymas ir finansiniai rezultatai per pastaruosius metus labai smarkiai pagerėjo. Tai, kaip greitai ir išsamiai šios valstybės įmonės skelbia informaciją apie veiklą viešai ir kaip bendrovių vadovai bendrauja su visuomene ir akcininkais, dažnai pranoksta privačių įmonių ir jų investuotojų bendradarbiavimą. Biržoje kotiruojamos įmonės finansinę apskaitą tvarko pagal tarptautinės apskaitos standartus, todėl valstybė geriau žino, kokį turtą ji išties valdo. Viešumas ir didesnė bendrovių atsakomybė gali būti svarbiausi valstybės įmonių akcijų kotiravimo biržoje tikslai. Žinoma, tai reikalauja iš vadovybės daugiau pastangų ir laiko, o tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl kai kurių valstybės įmonių vadovai nenori, kad įmonės akcininkų struktūroje atsirastų privatūs investuotojai, užduodantys sudėtingus klausimus.

Energetikos įmonių, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, pavyzdys rodo, kad galima atrasti aukso vidurį tarp valstybės įmonių tikslo kuo geriau atstovauti viešiesiems interesams ir kartu siekti pelno. Daugumos energetikos įmonių veiklą reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl įmonės negali uždirbti iš reguliuojamos veiklos daugiau, negu joms leidžiama. Tačiau aiškus reguliavimo mechanizmas leidžia prognozuoti įmonių rezultatus ir toks pastovumas kai kuriems investuotojams patinka.

Žinoma, viena yra pasiūlyti akcijų viešai investuotojams, o kita – rasti joms pirkėjų, ypač Lietuvoje, kur investuoti į vietos įmonių akcijas nėra populiaru. Pritraukti užsienio investuotojų nebūtų lengva, nes jiems ypač svarbu, kad vyktų aktyvi prekyba akcijomis, o tą galima užtikrinti į akcijų biržą atvedant tik dideles valstybės įmones. Apskritai pats pasirengimo platinti valstybės įmonių akcijas procesas būtų labai naudingas pačioms įmonėms net tuo atveju, jei akcijų nepavyktų išplatinti dėl pirkėjų trūkumo.

Nors jau atsibodo lyginti Lietuvą su Estija, tačiau negali pro akis prasprūsti tai, kad Estijos valstybei priklausančius jūrų uostus valdanti įmonė „Tallinna Sadam“ šiuo metu rengiasi viešai platinti akcijas Talino biržoje ir 2018 metų pirmą pusmetį pasiūlys mažumos akcijų paketą investuotojams. Pagrindiniai tokio platinimo tikslai – didinti bendrovės skaidrumą ir pasitikėjimą ja tarptautinėje rinkoje, pritraukti kapitalo bei padidinti aktyvumą Talino vertybinių popierių biržoje.

Tikėtina, kad jeigu estams pavyks sėkmingai įgyvendinti šį planą, bus dar vienas geras pavyzdys tokioms Lietuvos valstybės valdomoms įmonėms kaip Lietuvos oro uostai, Klaipėdos jūrų uosto direkcija ar „Lietuvos geležinkeliai“, kurios tikrai galėtų pritraukti kapitalo ir gauti daugiau dėmesio tarptautinėse rinkose, jeigu jų akcijomis būtų prekiaujama vertybinių popierių biržoje. Visgi tokiems sprendimams reikia ne tik institucijų ryžto, bet ir didesnio supratimo, kad valstybė, pardavusi nedidelį akcijų paketą, nepraras šių įmonių kontrolės, o dėl atsiradusių privačių investuotojų pagerės tų įmonių priežiūra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    1
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    3
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    18
  • Reikia Vyčio
    Reikia Vyčio

    Jeigu visuomenei reikia Vyčio, duoti jį yra kur kas svarbiau, nei paisyti kanonų – šiuolaikinio meno ar kartais absurdiškų paveldosaugininkų reikalavimų. Pats Kultūros paveldo departamento (KPD) įsikišimas, primenant, kad lyg...

    7
  • Karas ir taika
    Karas ir taika

    Donaldas Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Prieštaringų sprendimų jo valdymo laikotarpiu dar bus ne vienas. Pavyzdžiui, galima įtampa dėl Irano. ...

    6
  • Gavo, ko norėjo
    Gavo, ko norėjo

    Apsiaustis baigėsi. Išorės priešų į kampą įspeista motušė Rusija nepasidavė: liko ištikima savo įsitikinimams ir stojiškai priėmė nuosprendį. O svarbiausia – iki paskutinio atodūsio neišdavė savo ta...

    1
  • Naujieji kultūros „reformatoriai“
    Naujieji kultūros „reformatoriai“

    Mindaugas Karbauskis vadovauja Maskvos Vladimiro Majakovskio teatrui ir repetuoja jo scenoje. Nuvykę į Naisius, sužinosite, kad čia veikia teartas. Ekskursijų vadovė rimtu veidu praneš, kad teatrui vadovauja jo mecenatas Ramūnas Karbauskis. Broli...

    5
  • Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje
    Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje

    Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje teko darbuotis tuometėje Aukščiausiojoje Taryboje, ji dabar vadinama Atkuriamuoju Seimu. ...

    2
Daugiau straipsnių