Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau panašu, kad dar kartą nueita paprasčiausiu keliu ir nemėginta suprasti, kad valstybės valdomų įmonių akcijų įtraukimas į vertybinių popierių biržos sąrašą parduodant nedidelį akcijų paketą viešai nesumažintų valstybės įtakos valdant tas įmones. Toks sprendimas darytų teigiamą įtaką tokių įmonių skaidrumui.

Verta priminti, kad jau seniai „Nasdaq OMX Vilniaus“ vertybinių popierių biržoje yra prekiaujama strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių – „Litgrid“, „Energijos skirstymo operatorius“, „Amber Grid“ ir „Klaipėdos nafta“ – akcijomis. Neteko girdėti, kad buvimas akcijų biržoje „Litgrid“ būtų trukdęs įgyvendinti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, o „Klaipėdos naftai“ – suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje projektą. Žinoma, ne valstybei priklausančių „Litgrid“ akcijų dalis yra labai maža – vos 2,5 proc., o „Klaipėdos naftos“ akcijų privatūs investuotojai turi 27,7 procento. Valstybė, nusprendusi viešai pasiūlyti 10 ar 20 proc. kurios nors iš valstybės bendrovių akcijų, nenusilpnintų savo įtakos valdant įmonę, o toks akcijų paketas jau galėtų būti įdomus investuotojams.

Esminis klausimas – kokia nauda valstybei ir jos gyventojams iš to, kad valstybės įmonės akcijomis būtų prekiaujama biržoje? Geriausias atsakymas turbūt ateitų pažvelgus į dabar biržoje kotiruojamas šalies valstybines įmones, kurių valdymas ir finansiniai rezultatai per pastaruosius metus labai smarkiai pagerėjo. Tai, kaip greitai ir išsamiai šios valstybės įmonės skelbia informaciją apie veiklą viešai ir kaip bendrovių vadovai bendrauja su visuomene ir akcininkais, dažnai pranoksta privačių įmonių ir jų investuotojų bendradarbiavimą. Biržoje kotiruojamos įmonės finansinę apskaitą tvarko pagal tarptautinės apskaitos standartus, todėl valstybė geriau žino, kokį turtą ji išties valdo. Viešumas ir didesnė bendrovių atsakomybė gali būti svarbiausi valstybės įmonių akcijų kotiravimo biržoje tikslai. Žinoma, tai reikalauja iš vadovybės daugiau pastangų ir laiko, o tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl kai kurių valstybės įmonių vadovai nenori, kad įmonės akcininkų struktūroje atsirastų privatūs investuotojai, užduodantys sudėtingus klausimus.

Energetikos įmonių, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, pavyzdys rodo, kad galima atrasti aukso vidurį tarp valstybės įmonių tikslo kuo geriau atstovauti viešiesiems interesams ir kartu siekti pelno. Daugumos energetikos įmonių veiklą reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl įmonės negali uždirbti iš reguliuojamos veiklos daugiau, negu joms leidžiama. Tačiau aiškus reguliavimo mechanizmas leidžia prognozuoti įmonių rezultatus ir toks pastovumas kai kuriems investuotojams patinka.

Žinoma, viena yra pasiūlyti akcijų viešai investuotojams, o kita – rasti joms pirkėjų, ypač Lietuvoje, kur investuoti į vietos įmonių akcijas nėra populiaru. Pritraukti užsienio investuotojų nebūtų lengva, nes jiems ypač svarbu, kad vyktų aktyvi prekyba akcijomis, o tą galima užtikrinti į akcijų biržą atvedant tik dideles valstybės įmones. Apskritai pats pasirengimo platinti valstybės įmonių akcijas procesas būtų labai naudingas pačioms įmonėms net tuo atveju, jei akcijų nepavyktų išplatinti dėl pirkėjų trūkumo.

Nors jau atsibodo lyginti Lietuvą su Estija, tačiau negali pro akis prasprūsti tai, kad Estijos valstybei priklausančius jūrų uostus valdanti įmonė „Tallinna Sadam“ šiuo metu rengiasi viešai platinti akcijas Talino biržoje ir 2018 metų pirmą pusmetį pasiūlys mažumos akcijų paketą investuotojams. Pagrindiniai tokio platinimo tikslai – didinti bendrovės skaidrumą ir pasitikėjimą ja tarptautinėje rinkoje, pritraukti kapitalo bei padidinti aktyvumą Talino vertybinių popierių biržoje.

Tikėtina, kad jeigu estams pavyks sėkmingai įgyvendinti šį planą, bus dar vienas geras pavyzdys tokioms Lietuvos valstybės valdomoms įmonėms kaip Lietuvos oro uostai, Klaipėdos jūrų uosto direkcija ar „Lietuvos geležinkeliai“, kurios tikrai galėtų pritraukti kapitalo ir gauti daugiau dėmesio tarptautinėse rinkose, jeigu jų akcijomis būtų prekiaujama vertybinių popierių biržoje. Visgi tokiems sprendimams reikia ne tik institucijų ryžto, bet ir didesnio supratimo, kad valstybė, pardavusi nedidelį akcijų paketą, nepraras šių įmonių kontrolės, o dėl atsiradusių privačių investuotojų pagerės tų įmonių priežiūra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

    2
  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    5
  • Bažnyčios be kryžių
    Bažnyčios be kryžių

    "Gandrai jau pasiekė Afriką", – anądien pasidžiaugė garsus Vakarų Lietuvos sparnuočių stebėtojas ir skaičiuotojas V.Jusys. ...

    4
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    42
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    7
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
Daugiau straipsnių