D. Trumpo prekybos karas su Kinija: viskas prasidėjo nuo skalbimo mašinų

Pastaruoju metu vis garsiau pasigirsta kalbos apie prasidedantį prekybos karą – jau nubrėžtos ir aiškios fronto linijos. Pagrindinis šio karo iniciatorius – Donaldas Trumpas, kalbantis vienos stipriausių pasaulio valstybių – JAV – vardu. Tiesa, bėda visai ne tame, kad jis kalba. Bėda tame, ką ir kaip kalba – grasinimai siunčiami visomis pasaulio kryptimis.

JAV ir Kinijos prekybos karas

Prekybos karas prasideda tada, kai valstybė, norėdama trumpuoju laikotarpiu sukurti daugiau darbo vietų, pasirenka protekcionistinę strategiją kitų šalių produktų atžvilgiu. Tačiau ilguoju laikotarpiu prekybos karas nulemia darbo vietų skaičiaus mažėjimą ir lėtesnį ekonomikos augimą visose susijusiose šalyse. Galiausiai dėl to nukenčia vartotojai, nes didžioji dalis tarifų naštos perkeliama ant jų pečių. Toks scenarijus gali susiklostyti ir intensyvėjančiame JAV bei Kinijos prekybos kare.

D. Trumpo pasirinkta taktika – ieškoti kaltų. Jis dar per rinkiminę kampaniją pareiškė, kad būtent Kinija kalta dėl 336 mlrd. JAV dolerių prekybos balanso deficito, sumažėjusio darbo vietų skaičiaus gamybos sektoriuje. JAV reikalavimų sąrašas palyginti ilgas: neremti technologijų kompanijų, sustabdyti intelektinės nuosavybės nusavinimą, sumažinti tarifus JAV pagamintoms prekėms iki 2020 m., atverti Kinijos rinką JAV investicijoms, sumažinti prekybos deficitą bent 200 mlrd. JAV dolerių.

Praėjusios savaitės pabaigoje JAV vadovas paleido dar vieną šūvį, nustatydamas papildomus tarifus importui iš Kinijos. Jų vertė šiuo metu sudaro 34 mlrd. JAV dolerių, o papildomi 16 mlrd. JAV dolerių vertės tarifai įsigalios po kelių savaičių. Kinija nedelsiant pranešė apie savo atsaką, kurio vertė taip pat siekia 34 mlrd. JAV dolerių. Jis nukreiptas į JAV žemės ūkio produkciją ir automobilių pramonę.

Kol kas nei JAV, nei Kinija nerodo atsitraukimo ar bendradarbiavimo ženklų. Kinijos prekybos ministerija laikosi pozicijos, kad JAV elgesys pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ir pradeda didžiausią prekybos karą ekonomikos istorijoje. Šios valstybės atstovai neslepia, kad tarifų pakėlimas privers juos imtis atsakomųjų veiksmų. Tai reiškia, kad kaistanti situacija palies tiek didžiausias kompanijas, tiek ir vartotojus visame pasaulyje.

D. Trumpo užsibrėžtas galutinis tikslas – 550 mlrd. JAV dolerių vertės tarifai – viršytų visų praėjusiais metais į JAV iš Kinijos importuotų prekių ir paslaugų vertę. JAV importuoja iš Kinijos kur kas daugiau nei Kinija iš JAV, o tai suteikia D. Trumpui pranašumą spaudžiant prekybos partnerę.

Nuo skalbimo mašinų iki automobilių

Čia norėtųsi sugrįžti į prekybos karo priešistorę. Iš tiesų viskas prasidėjo dar sausio mėnesį, kai JAV prezidentas įvedė tarifus Kinijoje pagamintoms skalbimo mašinoms ir saulės elementams. Finansų rinkoms tai iš pradžių pasirodė juokinga ir nereikšminga, tačiau tai tebuvo pirmieji žingsniai. Po jų sekė reikalavimas pateikti planą, kaip Kinija sumažins teigiamą prekybos balansą su partnere, ne mažiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių (tuo metu prekybos pliusas sudarė 375 mlrd. JAV dolerių). Kinijai tai buvo sunki užduotis, nes pačios JAV reikalauja pigios kiniškos produkcijos.

Kiek vėliau, balandį, prezidento administracija įvedė 50 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus, nukreiptus į Kinijos elektroniką ir mechaniką. To paties mėnesio pradžioje, po eilinių D. Trumpo grasinimų, Kinija paskelbė, kad derybos su partnere nutrūko šiai paprašius nustoti remti 10 pagrindinių pramonės šakų iš strateginio plano. Į šį sąrašą pateko tokie sektoriai kaip robotika, kosmoso tyrimai ir programinė įranga.

Vis dėlto, iki šio mėnesio Kinijos atsakymas JAV būdavo panašesnis į simbolinį gestą, o ne į rimtą atkirtį. Tačiau dabar Kinijos valdžia nustatė tarifus, nukreiptus į D. Trumpą per rinkimus parėmusias valstijas. Tarifai palies daugiau kaip 100 čia gaminamų produktų. Reikšmingiausi iš visų šių priemonių buvo nutraukti sojų pupelių kontraktai su JAV, kurių 2017 m. į Kiniją buvo eksportuota už 12 mlrd. JAV dolerių.

D. Trumpas turi reikalavimų ir ES – jis pageidauja, kad Bendrija sumažintų 10 proc. tarifus, taikomus iš JAV importuojamiems automobiliams. Jis taip pat yra pabrėžęs, kad planuoja uždėti iki 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams. Šis grasinimas buvo tikslingai nukreiptas į Vokietiją, kur automobilių pramonė yra bene svarbiausia eksportui.

Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau ne kartą yra pabrėžusi būtinybę dėti visas pastangas, kad kaistanti situacija nevirstu pačiu rimčiausiu prekybos karu. Pasak jos, ketinama ieškoti bendro sprendimo, tačiau tai bus daroma pagal PPO taisykles. Vadinasi, jei Vokietija norės nustatyti 0 proc. tarifus amerikietiškiems automobiliams, tai šis tarifas turės galioti ir kitoms PPO narėms.

Į šias naujienas reaguoja ir finansų rinkų dalyviai. Europos automobilių gamintojų akcijos neseniai pademonstravo geriausią prekybinę dieną per pastaruosius dvejus metus. Indekso „Stoxx 600“ automobilių pramonės dalis pakilo 3,8 proc., „BMW AG“ – 5 proc., „Volkswagen AG“ ir „Fiat Chrysler Automobiles NV“ – po 4 proc. Nepaisant paskutinių naujienų, šis sektorius nuo metų pradžios demonstruoja 8 proc. kritimą ir yra prasčiausią rezultatą rodantis indekso sektorius. Pagrindinė tai nulemianti priežastis – tarifų baimė.

Neapskaičiuotų sprendimų pasekmės

Pasak D. Trumpo, prekybos karus laimėti lengva. Tačiau statistika rodo ką kitą. Štai anksčiau įvestų plieno ir aliuminio tarifų poveikis, panašu, tinkamai įvertintas nebuvo. JAV yra didžiausia plieno importuotoja pasaulyje, tad prezidento administracija skaičiuoja, kad dėl šių tarifų bus išsaugota 147 tūkst. darbo vietų šioje pramonėje. Tačiau visai pamirštamas faktas, kad tai gali smarkiai paveikti 6,5 mln. darbuotojų, dirbančių susijusiuose sektoriuose, kur ir nuguls padidėję kaštai.

JAV prekybos rūmai skaičiuoja, kad prekybos karas gali kainuoti 2,6 mln. darbo vietų JAV. Taip pat skaičiuojama, kad įgyvendinus visus į Kiniją nukreiptus JAV ketinimus, tai turės didelę įtaką Kinijos ekonomikai. Didžiausios pasaulio eksportuotojos ekonomikos augimas gali susitraukti 1 proc., kainuotų 3-4 mln. darbo vietų.

Tuo metu „Bloomberg“ skaičiuoja, kad JAV uždėjus 10 proc. tarifus visoms kitoms prekybos partnerėms, o šioms atsakius tuo pačiu, pasaulio ekonomikos augimas sulėtėtų 0,8 proc. iki 2020 m. Be to, tai galėtų nulemti sudėtingesnes skolinimosi sąlygas, prastėjančius verslo pasitikėjimo rodiklius, sulėtėjusį investavimą ir uždelstą sprendimų priėmimą. Vadinasi, švaistymasis neapgalvotais sprendimais gali pakenkti ekonomikos augimui visame pasaulyje, šiuo metu dar tik atsigaunančiame po 2008-ųjų krizės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    3
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    62
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
Daugiau straipsnių