D. Trumpas – ir vėl Rusijos „mūsiškis“. Ar tikrai?

Praėjusią savaitę JAV Iždo departamentas, dar pernai įpareigotas Kongreso, pateikė Rusijos pareigūnų ir oligarchų sąrašą, kuris turėjo tapti gairėmis naujų sankcijų valdančiajam Kremliaus elitui ir jo artimiausiai aplinkai įvedimui.

Entuziastingai Rusijos sulaikymo šalininkų bei su didele baime Kremliaus lauktas sąrašas pirmiesiems tapo nusivylimo, o pastariesiems – džiaugsmo šaltiniu. Dokumente esantys pareigūnai – paimti iš oficialių prezidento administracijos ar vyriausybės svetainių, o oligarchai – iš žurnalo „Forbes“ turtingiausiųjų sąrašo.

Taip pat Iždo departamento dokumento viešoji dalis pabrėžė, jog šis sąrašas savaime nereiškia sankcijų jame esantiems asmenims įvedimo, todėl nors pirmoji Kremliaus reakcija buvo itin agresyvi, po pusdienio retorika pasikeitė, o oficialioji žiniasklaida net paklausė: ar Donaldas Trumpas – vėl mūsiškis? Skepsio dėl Iždo departamento sąrašo netrūko ir Lietuvoje, todėl verta į šį klausimą pažvelgti plačiau.

Paviešintas sąrašas išties seklus ir pasirodę teiginiai, kad jį sudaryti užtektų pusvalandžio, turi pagrindo. Todėl jis pernelyg kontrastuoja su faktu, kad vadinamasis „Kremliaus sąrašas“ buvo rengiamas kelis mėnesius, o tai darė ne tik milžiniškus žvalgybinius pajėgumus turintis Iždo departamentas, bet ir pasitelkti įvairūs Rusiją išmanantys ekspertai. Vienas pagrindinių aiškinimų, kodėl nutiko taip, kad sąrašas nuvylė, yra tai, jog paskutinę minutę kažkas iš prezidento administracijos nusprendė tikrojo sąrašo neviešinti. Žvilgsniai krypsta į D. Trumpo aplinkoje esančius su Rusiją santykius atkurti norinčius asmenis – kad tokių yra ir jų kova su Kremliaus sulaikymo strategijos šalininkais administracijos viduje vyksta nuolat nėra jokia paslaptis. Teigiama, kad tikrąjį sąrašą, kuris būtų didelis smūgis Kremliui, buvo liepta išmesti į šiukšliadėžę ir taip pasiųsti žinutę ne tik Maskvai, bet ir Kongresui.

Tačiau kažkodėl pamirštama tai, jog šalia paviešintosios dokumento dalies yra ir kelių šimtų puslapių įslaptintoji, kuri, pasak Iždo departamento sekretoriaus, ir taps naujų sankcijų gairėmis jau netrukus. Kodėl tikrasis sąrašas būtinai turėjo atsidurti šiukšliadėžėje, o ne šioje įslaptintoje dalyje? Kaip yra išties, galėsime įvertinti tik kai prezidento administracija imsis veiksmų šių metų eigoje, arba tą daryti atsisakys.

Šiemet Kongresui įvairios administracijos institucijos turės teikti dar šešias ataskaitas, susijusias su skirtingais sankcijų ar politikos Rusijos atžvilgiu aspektais. Jeigu jose taip pat nebus imamasi griežtesnių priemonių, tai tikrai bus įrodymas, kad prorusiškos nuotaikos D. Trumpo aplinkoje įgavo didesnį svorį. Tačiau iš pateikto sąrašo daryti tokias išvadas – tikrai per anksti.

Taip pat būtina suvokti, kad „Kremliaus sąrašas“ – tik viena, kad ir nemaža, detalė platesnėje JAV santykių su Rusija mozaikoje. Todėl svarbu pažvelgti ir į kitus Vašingtono veiksmus. Pavyzdžiui, savaitę iki „Kremliaus sąrašo“ paskelbimo, į jau galiojančių sankcijų paketą dėl Krymo aneksijos buvo įtrauktas 21 individas ir 9 kompanijos. Tarp naujai sankcionuojamų asmenų – ir Energetikos viceministras Andrejus Čerezovas, todėl tai nėra tik parodomasis veiksmas.

Antra, praėjusį penktadienį Pentagonas paskelbė naują branduolinio ginklo strategiją, kuri orientuota į strateginio atgrasymo pajėgumų stiprinimą. Tai taip pat Kremliaus buvo sutiktas kaip „antirusiškas“ veiksmas. Galiausiai, pats D. Trumpas savo kalboje aiškiai įvardino, kad Rusija kelia iššūkių JAV „interesams, ekonomikai ir vertybėms“.

Reikia pripažinti, kad Iždo departamento paskelbtas sąrašas neišpildė lūkesčių ta prasme, jog galėjo tapti itin rimtu „minkštosios galios“ instrumentu kuriant įtampas Kremliaus valdančiojo elito tarpe. Mat jeigu jis būtų išties aiškiai įvardijęs potencialius sankcijų taikinius, ypač Kremlių palaikančių oligarchų tarpe, tai būtų turėję didelį poveikį pristabdant agresyvią Rusijos politiką. Kodėl visgi buvo nuspręsta kitaip, atsakymus galbūt sužinosime ateityje.

Tačiau Kremliaus propagandistų pareiškimas, jog D. Trumpas – vėl mūsiškis, taip pat yra toli nuo tikrovės. Jeigu JAV prezidentas ar dalis jo aplinkos išties mano, jog su Vladimiru Putinu jie galėtų lengvai susitarti, prezidento administracijos užsienio ir saugumo politika, diriguojama patyrusių ir Rusijos keliamą grėsmę aiškiai suvokiančių generolų, šiandien yra orientuota į Kremliaus sulaikymą.

Rytų Europos studijų centro analitiko Vytauto Keršansko komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.


Šiame straipsnyje: Vytautas KeršanskasRusijaJAV

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ha ha

Ha ha portretas
Kas če do pioniėrius )))

Tak tvoju ........

Tak tvoju ........ portretas
Davitj obnaglėvšich ruskich gadov, kak ekonomičeski, tak į fizičeski.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    8
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    8
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių