Būti suaugusiam

Kiek kartų esame nuvilti lūkesčių iš asmenų, kurių gimimo metai, diplomai, moksliniai laipsniai ar statusas visuomenėje  turėtų liudyti brandą. Tačiau realybėje – tik nepagrįstos asmeninės ambicijos.

Kartais nutinka priešingai – susipažįsti su jaunu kolega, mintyse duodi jam erdvės, nes dėl savo amžiaus toks greitai reikalų nesupras, teks aiškinti ilgai ir kantriai... Bet – dirbi ir džiaugiesi, nes žmogaus branda akivaizdžiai lenkia metus, įrašytus asmens dokumente.

Tapimas suaugusiuoju reiškia perėjimą prie aukštesnių vystymosi stadijų, kai žinome apie save daugiau, gebame kontroliuoti savo elgesį, geriau valdome santykius bei mus veikiančius socialinius veiksnius. Ir tas nebūtinai susijęs su biologiniais metais.

Dr. Robertas Keganas, ilgametis Harvardo universiteto psichologas, gilinęsis į suaugusiųjų ugdymo teorijas, teigia, kad suaugusieji, kaip ir vaikai, pereina 5 skirtingus vystymosi etapus. Buvimas konkrečiame etape apibrėžia asmens ir pasaulio santykį.

Dauguma – apie 65 proc. visų suaugusiųjų, konstatuoja mokslininkas, niekada neperžengia trečiojo etapo. Jie pristinga savarankiško savęs suvokimo, jie užstringa galvojime kaip čia įtikti juos matantiems bei vertinantiems.

Ši teorija sako, kad suaugusiųjų augimas matuojamas per asmenines transformacijas.  Tik transformacijos būdu mes galime pereiti prie aukštesnių vystymosi stadijų. Dėl to išgyventos asmeninės tragedijos gali būti staigaus vystymosi šuolio priežastis. Daugelis mano, kad būti suaugusiu reiškia kuo geriau atlikti būtinas ar jam deleguotas funkcijas. Mokslininkas nesutinka ir teigia, kad suaugusiesiems nebūtina prikrauti į žinių konteinerį daugiau naujos informacijos; daug svarbiau keisti faktinę žinių konteinerio formą. Tas, be abejonės, sudėtingiau.

Prisiminkite kadais, gal net mokykloje prievartos būdu skaitytą knygą, kurią po ilgo laiko su malonumu pervertėte iš naujo. Ta pati knyga, ta pati kalba, tačiau dabar jūs ją, o ir pasaulį, suprantate kitaip. Transformacija įvyko!

Kitas svarbus virsmas – iš būvio, kur esame kontroliuojami, į būvį, kai dalykus imame kontroliuoti patys. Daugiau savo gyvenime prisiimtos atsakomybės, daugiau sąmoningo gebėjimo perimti kontrolę, matyti ir vertinti save iš šalies, daugiau pasirinkto veikimo būdo ar elgesio leidžia aiškiau matyti pasaulį, save ir žmones jame.

Nepaprasta kelionė nuo pirmojo, impulsyvaus proto etapo, kai svarbiausia tenkinti savo poreikius, interesus, troškimus, iki penktojo, save transformuojančio, proto etapo.

Kaip atpažinti tą penktąjį brandos lygmenį, kurį pasiekia vos 1 proc. suaugusiųjų?

Toks asmuo turi savarankiškumą, tapatybę ir aiškią ideologiją. Jis pajėgus veikti savarankiškai, tačiau, jei reikia, pasirenka paklusti kito autoritetui. Tai asmuo, pajėgus abejoti tiek savimi, tiek pripažintu autoritetu.  Tai asmuo, nebeįkalintas savo tapatybėje. Jis mato gyvenimo kompleksiškumą ir yra atviras kitoms galimybėmis.  Jis mato dalykus iš daugybės skirtingų perspektyvų. Gyvenimo aplinkybės nuolat keičiasi; mūsų identitetas turi keistis.

Norintys pasigilinti į visus 5 dr. R. Kegano aprašytus suaugusiųjų vystymosi etapus nesunkiai ras šaltinius.

Žvelgiant iš šios teorijos perspektyvos aiškėja, kodėl tokie būtini ir trokštami mūsų visuomenėje pokyčiai vyksta daug lėčiau nei norėtųsi.

Ar dabar, kai darbinėje, asmeninėje aplinkoje identifikuojame suaugusiuosius, esančius pakankamai žemame vystymosi etape, mums palengvėja? Vargu bau: jų veiksmai nesikeis, kol jie patys tam nedės sąmoningų pastangų, o mums skirt būti šalia. Vienok dr. R. Keganas primena, jog visi mes manome esą aukštesniame etape nei yra iš tikrųjų. Tačiau suvokdami aplinkybes bei įsivertinę, kur yra jie ir kur esame mes, galime konstruoti savo elgesį, apsaugoti savo jausmus bei emocijas nuo mus išbalansuojančių trikdžių.

Raimondos Agnės Medeišienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.