Būstas nebetenkina, ką daryti?

Lietuviai savo būstu dažnai nėra patenkinti, bet jį keičia itin retai. Kaip smarkiai lietuviai yra prisirišę prie savo būsto, atskleidžia tas faktas, jog net 80 proc. gyventojų Lietuvoje nuosavo būsto nėra keitę iš viso arba tai yra darę tik vieną kartą gyvenime. Šiemet „Swedbank“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad pasikeisti būstą norėtų bent ketvirtadalis nuosavame būste gyvenančių gyventojų, tačiau didžioji jų dalis nesiims įgyvendinti savo norų.

Turbūt nieko keisto, kad būsto keitimas nė karto to nedariusiam žmogui atrodo per daug sudėtingas procesas. Kaip rodo jau minėtos apklausos rezultatai, su baimės jausmu, kad būsto keitimas bus pernelyg varginantis ir daug streso keliantis procesas, yra susidūręs kas ketvirtas būstą keisti pageidaujantis Lietuvos gyventojas. Dalis jų taip pat baiminasi būsto keitimo metu galintys patirti nuostolių.

Keisti turimą būstą Lietuvos gyventojai dažniausiai nori siekdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas – įsikelti į naujesnės statybos, didesnio ploto butą arba iš buto persikraustyti į individualų namą. Būsto išlaikymo, o ypač būsto šildymo kaštai, vis dar aktuali tema Lietuvos gyventojams, kurių didžioji dauguma tebegyvena senos statybos būstuose. Todėl auga poreikis kraustytis į naujesnius ir, atitinkamai, taupesnius būstus.

Kita dažniausiai paminėta priežastis, kodėl gyventojai atideda būsto keitimo norus ir planus, – finansų trūkumas. Maždaug net du trečdaliai reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių gyventojų lėšų trūkumą įvardijo kaip pagrindinę priežastį, trukdančią persikelti į kokybiškesnius namus. Kai trūksta dalies reikalingų lėšų, o kartu ir ryžto apskritai imtis pokyčių, ar apskritai įmanoma galvoti apie naują ekonomišką butą ar nuosavą namą?

Visgi, siekiant palengvinti būsto keitimo procesą, galima kreiptis profesionalios konsultacijos į specialistus ‒ taip mano virš 40 proc. respondentų.  Dar 37 proc.  mano, kad jiems padėtų draugų ir artimųjų, kurie jau patys keitė būstą, patirtis. 30 proc. būstą keisti norinčių gyventojų sako, kad sklandų būsto keitimo procesą jiems užtikrintų galimybė tenkinančiomis sąlygomis pasiskolinti trūkstamą pinigų sumą.

Dažnai sulaukiame klausimo, ar dabar yra palankus metas skolintis būstui? Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Taip, šiandien palūkanos yra rekordinėse žemumose, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jos tikrai augs. Siūlyčiau vadovautis nuostata, kad pirmiausia reikia gerai apsvarstyti savo galimybes ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui ir gerai apgalvoti, koks būstas atitiktų jūsų ir jūsų norus, ir galimybes. 

Tad nuo ko pradėti, pasiryžus keisti būstą? Visų pirma pradėkite domėtis būsto rinkos tendencijomis ir kainomis, įsivardinkite svarbiausius prioritetus, kokio būsto norite, išsiaiškinkite jus sudominusio būsto kokybę ir jo išlaikymo kaštus, įsivertinkite kitas galimas išlaidas, pavyzdžiui, būsto įrengimo ar remonto, jei manote, kad jo prireiks. O apsisprendus skolintis – venkite nepamatuoto optimizmo ir skolinkitės tik tiek, kiek leidžia jūsų nuolatinės pajamos. Mūsų klientų patirtis rodo, kad tinkamai atlikti namų darbai turės didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei ateityje.


Šiame straipsnyje: būstaspaskolosskolinimasis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių