Britų civilizacija ir Amerikos perverta širdis

Nebent tokiu laikytume vieną žurnalo „American Conservative“ bendradarbio, ekonomisto ir politikos apžvalgininko Marko Christenseno pastebėjimą. Savo straipsnyje jis paklausė „Ar Vakarai yra dvasiškai nuskurdę?“ ir į tai atsakė: „taip“.

Nuskurdimas, jo nuomone, prasidėjo tada, kai atmetę ir Platoną, ir Jėzų Nazarietį, Vakarų elito vadovai, klausydamiesi tik savo proto, bet nepaisydami širdies, pasuko lėkšto racionalizmo bei materializmo keliu ir įtikėjo, kad už šio pasaulio ribų nieko ne tik jusles ir protą pranokstančio, bet ir žmogui svarbaus nėra.

Toliau M. Christensenas aiškino, jog dėl to ir „buvo logiška, kad amerikiečiai rinktųsi tokį žmogų  – geriausiu atveju, valstybininką, bet jei reikia, ir juokdarį – kuris bent šiek tiek suprastų, kad čia po velnių kažkas labai negerai.

Sugebėjimu pasaulį išmąstyti Donaldas Trumpas nepasižymi, tačiau jis instinktyviai kalbėjo ir kalba už tuos, kurių Vašingtono koridorių ponai nesupranta“.

Šiaip Vakarų spaudoje užstojančių D. Trumpą balsų beveik negirdėti. Greičiau girdėti tik tokių, net ir tarp konservatoriais save laikančiųjų, kaip žurnalistės Jennifer Rubin nuomonę, pasak kurios „savo žinutėmis po Londono išpuolio  D. Trumpas sau pačiam – ir Amerikai – vėl užsitraukė gėdą“.   

Priminsime, pasaulio spauda pranešė, jog birželio 4-ąją prezidentas D. Trumpas komentavo, kad išpuolis Londone parodė, jog atėjo laikas „liautis būti politiškai korektiškiems“, nes kitaip grėsmė tik didės.

„Mes turime mesti politinį korektiškumą ir imtis darbo didinti savo žmonių saugumą. Jei negrįšime į protą, dalykai tik blogės“, – teigė savo žinutėje D. Trumpas.

Tačiau ne tai užpykdė žurnalistę J. Rubin. Pirmiausia ji paaiškino, kas ją sužavėjo: „stojiškas Britanijos žmonių ir jų vadovų ryžtas bei padorumas buvo visiškai akivaizdūs tuoj pat po paskutiniojo baisaus teroristų siautėjimo. Britai reagavo kovodami – jie sviedė bokalus, taures ir kėdes į laukinius, kurie juos atakavo.

Policininkai trenkė žaibo greičiu ir tikslumu, jie nukovė tris užpuolikus per aštuonias minutes nuo policiją į darbą pašaukusio skambučio. Ir, Dieve jį laimink, vienas žmogus net sugrįžo į užeigą, kurioje šeštadienį patyrė siaubą, susimokėjo, kiek buvo skolingas, ir dar paliko arbatpinigių.

Civilizacijos iš Britanijos neišstums trys galvažudžiai, neišstums nė trys šimtai galvažudžių.

Tuo tarpu, – o man taip rašyti skaudu, – mūsų prezidentas pasielgė kaip kvailys, kaip beširdis ir bukas chuliganas, išsiųsdamas keletą žinučių. Jis – vyriausiasis kariuomenės vadas ir laisvojo pasaulio vadovas – pirmiausia pakartojo nepatvirtintą, nepatikrintą Matto Drudge`o paskalų agentūros paleistą žinią apie vykstančią teroristinę ataką.

Na, deja, tokia tikrai įvyko, bet tada D. Trumpas ėmėsi ginti savo paskelbtą draudimą musulmonams keliauti: „Turime būti gudrūs, apdairūs ir tvirti. Mums reikia, kad teismai sugrąžintų mums mūsų teises. Mums reikia kelionių draudimo kaip papildomo saugumo garanto!“

Jau visai neminint, kad ši JAV prezidento pastaba visai ne į temą komentuojant apie Didžiąją Britaniją, jis nesupranta, jog šiuo atveju Amerikos teismai apgynė mūsų teises prieš savo ribas peržengiantį diskriminacinį įsaką.“

Žurnalistė J. Rubin tęsė: „Sulaukęs protestų dėl šios žinutės, jis pasiuntė dar vieną, su tokiu tekstu: „Jei tik reikia Jungtinių Valstijos pagalbos Londone ir Jungtinėje Karalystėje, mes ten būsime – MES SU JUMIS. TELAIMINA DIEVAS!“

Tačiau tada jis nusprendė smogti užpulto miesto merui, kuris buvo ramiai įspėjęs savo londoniečius štai kaip: „Londoniečiai matys daug daugiau policininkų šiandien ir per kelias ateinančias dienas. Tai ne priežastis nerimauti“.

O D. Trumpas, pasižiūrėjęs tik į antrąjį sakinį, išėmė jį iš konteksto ir įsiutęs pasiuntė tokią žinutę: „Mažiausiai 7 žuvę ir 48 sužeisti teroro atakoje, o Londono meras sako, kad nėra priežasties nerimauti!“

O juk meras, – teigė J. Rubin, – tik aiškinio londoniečiams, kad jie neišsigąstų dėl didesnio policininkų skaičiaus.

Tačiau D. Trumpas dar nebaigė. Jis be ryšio pridėjo ir štai kokią pastabą: „Ar pastebėjote, kaip niekas dabar nereikalauja šaunamųjų ginklų kontrolės? Taip yra dėl to, jog jie naudojo peilius ir sunkvežimį!“

Norisi paklausti, ar jam „nepavažiavo stogas“? Bet toks jau yra D. Trumpas – impulsyvus ir žiaurus, be lašelio santūrumo ar žmogiško padorumo.

Jo elgesys nebestebina, tačiau jis turi mus žeisti ir kelti nerimą – pirma, dėl to, kad tai yra Amerikos veidas ir balsas pasauliui, o antra dėl to, kad jo šalininkai mauroja, šaukia ir rėkia už jį – jiems tai neturi reikšmės ar atrodo visai priimtinas elgesys.

Taip, D. Trumpo politika ir retorika nesąmonių kupina ir remiasi melais. Tačiau daug blogiau už tai yra jo baisus charakteris, leidžiantis greičiau suaižėti demokratinėms normoms ir visuomenės sandarai, kuri įvairialypei demokratijai būtinai reikalinga.

Tokiais atvejais tie, kurie nori mums pamokslauti apie prezidento Baracko Obamos per mažai vertintą Amerikos unikalumą arba kurie dabar teigia, jog jie turėjo balsuoti už D. Trumpą vien dėl to, kad Hillary Clinton – tikra pabaisa, – šitie žmonės dabar išryškėja kaip kvailiai, veidmainiai arba abudu viename.

Londono išpuoliai išryškina tai, kas Didžiojoje Britanijoje ir vadovaujančiose Vakarų Europos šalyse geriausio, ir kas Donaldo Trumpo asmenybėje ir jo šalininkų gretose blogiausio.

Pirmieji saugo Vakarų civilizacijos sielą, bet antrieji įbeda baslį į širdį, kuri Ameriką daro ypatingą.“ Tinklaraščio „Posūkis į dešinę“ autorės J. Rubin straipsnį išspausdino Amerikos sostinės dienraštis „Washington Post“ ir persispausdino regioninis dienraštis „Chicago Tribune“.