Britanija turėtų duoti griežtą atkirtį Kremliui

Reikia pasitikrinti sąžinę, sako Borisas Johnsonas, besirengiantis ledus pralaužti turinčiam vizitui į Maskvą. Didžiulės viltys, dėtos paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, žlugo. Kaltos abi pusės, sako jis.

Užsienio reikalų sekretorius yra teisus, bet to priežastys gali jį nustebinti. Britaniją iš tiesų galima iš dalies kaltinti dėl smarkiai atšalusių santykių su Rusija, bet ne todėl, kad buvome pernelyg griežti, kaip kad užsiminė B. Johnsonas. Priešingai: buvome silpni ir godūs.

Užburti prekybos ir investicijų galimybių sistemiškai ignoravome Rusijos viduje klestinčią didžiulę korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia bei šantažą ir piktadarystes užsienyje. Piktybiškai nesivadovavome savo pačių patirtimi. Ne kartą vengėme paprieštarauti Kremliui. Į Londoną ir prabangaus nekilnojamojo turto rinką įsileidome milžiniškus pinigus, pavogtus iš Rusijos žmonių.

Perkračius sąžinę atsiskleistų dvi didelės nuodėmės. Pirmiausiai – kad ignoravome daugybę perspėjimų. Dešimto dešimtmečio pradžioje mūsų draugai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei kitų šalių mums sakė, kad Rusija eina netinkama kryptimi. Jie aiškiai galėjo matyti, kad KGB buvo tik pervadinta kitu vardu, o ne panaikinta. Tebebuvo įsigalėjęs Maskvos imperialistinis kaimyninių šalių vertinimas. Net ir tada Rusija plėtė savo ginkluotę: tankus keitė bankus, o vamzdžiais tekėjo ne tik dujos, bet ir korupcija.

Antra, už mūsų atsainų požiūrį skaudžiai sumokėjo kiti žmonės. Dėl mūsų nenuoseklios politikos rytinių Europos Sąjungos kaimynių atžvilgiu žuvo daug ukrainiečių. Turėjome tiesiai pasakyti Rusijai, kad šios šalys yra suverenios valstybės, ir jei jos nuspręs įsivesti mūsų politinę ir ekonominę sistemą, padarysime viską, ką galime, kad jas paskatintume.

Užuot taip pasielgę, dvejojome nuošalyje, kol Rusijos remiamas Ukrainos kleptokratas Viktoras Janukovyčius liejo savo įniršį ant prodemokratiškai nusiteikusių protestuotojų. Vėliau dar leidome Rusijai okupuoti Krymą ir pradėti kruviną karą Rytų Ukrainoje.

Dabar fronto linija jau pasislinko į vakarus – į senųjų Vakarų šalis, tokias kaip Jungtinės Valstijos ar Vokietija. Be to, Rusijos taktika vystosi didžiuliu greičiu. Kitaip nei mūsų užkietėjusios biurokratinės įstaigos, Kremlius yra pasirengęs judėti greitai ir oportunistiškai, rizikuoti bei laužyti taisykles.

Jo įrankiai yra mums žinomi: pinigai, propaganda, ardomoji veikla, kibernetinės atakos ir piktnaudžiavimas teisine sistema. Taip pat aiškus ir tikslas: žaisti „skaldyk ir valdyk“ stiliaus žaidimus tarp Vakarų valstybių ir jų viduje. Rusija išnaudoja etninius, politinius, regioninius, religinius, socialinius ir kitus motyvus, tikėdamasi padidinti susiskaldymą ir susilpninti mūsų politinę valią.

Iš pirmo žvilgsnio, su šia grėsme turėtų būti nesunku susidoroti. Kitaip nei buvo Sovietų Sąjunga, Rusija nėra supervalstybė. Jos ekonomika yra panašaus dydžio kaip Kalifornijos. Šimtai milijardų dolerių papildomų pajamų, kurias Vladimiro Putino režimas gavo už naftą ir dujas, jau yra iššvaistytos. Užuot modernizavęs šalies infrastruktūrą ir institucijas, režimas juos skyrė parodomiesiems projektams keliuose miestuose ir smarkiai papildė savo kišenes. Rusija gali pritraukti įvairiausių antivakarietiškų fanatikų, tačiau jai nepakanka tvirto tikėjimo komunizmo idėja.

Vis dėlto mūsų sistema nepasiruošusi susidoroti su slidžia ir nuolat besimainančia grėsme, keliama V. Putino režimo. Teisingai didžiuojamės savo etiškomis, teisiškomis ir profesionaliomis ribomis. Mūsų teismai veikia nepriklausomai. Mūsų žvalgybos agentūros dirba laikydamosi griežtų teisinių gairių. Mūsų žurnalistai nevykdo Dauningo gatvės įsakymų. Mūsų Bažnyčios lyderiai nesėdi valstybės kišenėje. Mūsų didžiosios kompanijos uždirba pinigus savo akcininkams, o ne tam, kad eksportuotų Britanijos įtaką.

Kita vertus, šiuos požymius, dėl kurių mūsų sistemą yra verta ginti, lengvai išnaudoja priešai, nepaisantys tokių suvaržymų. Rusijos valdžios aukštumose nėra aiškaus skirtumo tarp bankininkų, žvalgybininkų, policijos vadų, žiniasklaidos žvaigždžių, magnatų, nusikaltėlių vadeivų, dvasininkų ir politikų. Tie patys žmonės turi po kelis vaidmenis. Galiausiai, visi priklauso tai pačiai komandai.

Mūsų pačių susikurtos silpnybės didina Rusijos įtakos tyrimo ir kovos su ja kainą. Jos kelias Amerikoje greitai atveda iki Donaldo Trumpo verslo imperijos, rinkimų kampanijos ir Baltųjų rūmų. Tuo tarpu Britanijoje kyla klausimų dėl „Brexit“ kampanijos finansavimo.

Tačiau turime pasipriešinti putinizmui neįsileisdami jo į savo visuomenę. Iš dalies tai galima padaryti atkūrus saugumo kultūrą, kokią turėjome Šaltojo karo metais. Mums reikia rasti būdų, kad vyriausybė, verslas, žiniasklaida ir ne pelno organizacijos tarpusavyje galėtų dalintis informacija ir patarimais. Turime daug išmokti iš savo sąjungininkų rytų Europoje, o ypač – iš Čekijos, kur veikia inovatyvi, aukšto lygio vyriausybinė institucija, kuri vertina vadinamąsias „hibridines grėsmes“ ir su jomis kovoja.

Taip pat turime pergalvoti ir išplėsti rezervininkų vaidmenį; reikia, kad jie padėtų ginkluotosioms pajėgoms, policijai ir žvalgybos tarnyboms. Nacionalinis saugumas nėra vien valstybinių struktūrų rūpestis; jis turėtų įtraukti visus.

Jau darome pažangą kibernetinio saugumo srityje, privataus sektoriaus patirtį panaudojame vyriausybėje ir kovoje su nusikalstamumu; remdamiesi elektroninės žvalgybos tarnybos GCHQ įžvalgomis, perspėjame visus apie pažeidžiamas vietas ir atakas. Turėtume daryti tą patį ir su grėsme iš Rusijos (ir, beje, Kinijos).

Didžiausia mūsų galimybė – panaudoti Kremliaus režimo Achilo kulną: jo ofšorinius turtus. Šią savaitę didžiulis tiriamosios žurnalistikos projektas atskleidė, kad artimai V. Putino aplinkai priklauso 18 mlrd. svarų neišaiškintų turtų; didžioji dalis jų laikoma Vakaruose. Mūsų žvalgybos agentūros apie tai žino daug daugiau, ir galbūt jos panorės pasidalinti tomis žiniomis.

B. Johnsonas verčiau turėtų palikti savo žavesį kitiems pašnekovams. Ir jo žinutė Kremliui turėtų būti aiški: „Žinome, ką norite padaryti. Mums tai nepatinka. Turime jūsų pinigus, tad jei norite juos vėl pamatyti – atsitraukite.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Berete

Berete portretas
dar vieną beretę užsidėk..:DDD))

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Kultūra ta Putino subinlaižių? Tikri pasaulio užkariautojai.

NA jei britanija turi ,,DUOTI,,,

NA  jei  britanija  turi  ,,DUOTI,,,  portretas
tai lai stojasi RAKIM ir duoda Rusijai
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    7
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    47
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    3
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    10
  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
Daugiau straipsnių