Boružėlės pasala

Lietuvos ir Lenkijos santykius ištiko nauja krizė: kaimynai kėsinasi pribaigti Rusijos sankcijų sužalotą Lietuvos ekonomiką. Atrodo, kad vykdami iki artimiausios "Biedrionkos" (liet. – boružėlė) mūsų tautiečiai pasirengę pagerinti mažmeninės prekybos rekordus, kuriuos jau yra pasiekę gimtinėje. Miltų, cukraus, mėsos, kavos parsivežama dešimtimis kilogramų, iš lenktynų šluojamos net menkiausios smulkmenos. Nepatriotiška? Žema? Nė kiek. Kuri save gerbianti šeimininkė praleis proga sutaupyti, jei net tokia smulkmena kaip želė pakelis Lietuvoje kainuoja dvigubai brangiau?

Stebėtis galima nebent lietuvių apetitu, bemaž prigimtiniu instinktu kaupti maisto atsargas, lenkų ištverme pakenčiant minias kaimynų ir mūsų verslininkų naiviu įžūlumu bandant įtikinti, kad laisvosios rinkos taisyklės turėtų galioti tik pardavėjams, o ne pirkėjams.

Didelės Lenkijos rinkos – ne tik pieno, bet ir pigesnių slidinėjimo trasų ar išskirtinio poilsio – kaimynystė, ačiūdie, neišvengiama. Tai, kaip vakar pastebėjo prezidentūros atstovai, nėra jokia drama – tiesiog situacija, kurią kaip iššūkį priima daugybė tos pačios ES valstybių.

Bene daugiausia patirties (ne)kovojant su pasienio prekyba turi Vokietija, kurios rytinė siena – ištisa perpus perskirtų vokiškai lenkiškų miestų grandinė. Gyvenimas pasienio regione pasikeitė sulig Lenkijos įsiliejimu į bendrąją ES rinką, tačiau Vokietijoje šoką greitai pakeitė suvokimas, kad bendra būtis neišvengiama.

Lenkijos prekybininkai, kirpėjai, restoranų padavėjai ir automobilių meistrai akimirksniu pramoko vokiečių kalbos, pasirūpino, kad kaimynams netrūktų jų akiai ir gomuriui mielų prekių. Vokietijos pusėje dirbantiems verslininkams, kad ir nenoromis, bet teko priimti kaimynų iššūkį ir klientus vilioti jei ne kaina, tai bent garsiąja "deutsche Qualitat" – vokiškąja kokybe. Prieš tvarką juk nepapūsi – protekcionizmas, juolab tautiniu pagrindu, ES nepripažįstamas.

Kitaip nei Lietuvos politikai, bandantys pasinaudoti situacija ir rinkėjams pasiūlyti pigų mažesnio PVM saldainiuką, jų kolegos Vokietijoje priėmė kaimynų iššūkį ir, užuot kaltinę tautiečius nepatriotiškumu, suskubo organizuoti naujus artimojo susisiekimo maršrutus. Jais viena kryptimi važiuojama išleisti pinigus, kita – jų uždirbti. Jokio dramatizmo – tik realizmas.