Biurokratai atsisėdo į Mozės krėslą

„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos rabi.“

Šie Evangelijos pagal Matą žodžiai praėjusį sekmadienį skambėjo bažnyčiose. O man ausyse ataidėjo prieš kelias savaites nedidelėje konferencijoje girdėtas liūdesys, kad Europos Sąjungoje, ypač Lietuvoje, valstybės vairą į savo rankas perima (gal jau ir perėmė) biurokratai, kurie tiksliausiai žino, kas yra geriausia piliečiams, kuria kryptimi privalome eiti, kokie turi būti įstatymai ir kaip juos tinkamai suprasti.

Tik jie žino, kas yra gėris, o kas – blogis. Kaip ir prieš du tūkstančius metų, soste dabar sėdi biurokratai – fariziejai, kuriems bet kokia laisvesnė mintis ar abejonė absurdiškais įstatymais yra didžiausia nuodėmė. Abejojančiuosius reikia bausti skaudžiai – antai prieš kelias dienas sužinojome, kad paauglius už kluptelėjimą ar vaikišką smalsumą būtina kišti į kalėjimus, kurie ir taip perpildyti. Visi supranta, jog tai nesąmonė, tačiau Rašto aiškintojai klysti negali...

Biurokratai užėmė valdžią be revoliucijų ir karų, tiesiog kiekvieną dieną leisdami naujas instrukcijas, paraidžiui jų laikydamiesi ir kitus versdami jomis vadovautis. Todėl ir karaliauja instrukcija, o ne protas.

Vis dažniau girdėti atodūsių, kad valstybės tarnyboje jau senokai pamiršta, kas yra iniciatyva, netradicinis sprendimo būdas, azartas. Už visa tai baudžiama, nes neatitinka instrukcijų raidės, nesvarbu, jog dėl to valstybė ima dusti ir skęsti abejingo apolitiškumo liūne.

Kam prieštarauti ir ginčytis, siūlyti alternatyvą, kai biurokratiški fariziejai elgiasi pagal savo sukurtas taisykles – formaliai leidžia visuomenei diskutuoti, tik esminių pasiūlymų negirdi ir daro taip, kaip iš anksto sugalvota.

Lapkričio 2-ąją Ūkio ministerija surengė formalų įstatymo, kuris reglamentuos strateginių įmonių veiklą, projekto aptarimą. Ministerijos darbuotojai neslėpė, kad siūlomas variantas kupinas nelogiškų ir su tarptautine teise sunkiai derančių nuostatų, tačiau visas pastabas atrėmė vienu sakiniu: „Mums nurodė politikai, todėl paliepimą atliekame pagal nustatytas procedūras.“

O įstatymo projektas nustato kriterijus, pagal kuriuos įmonės priskiriamos prie svarbių nacionaliniam saugumui. Į jį patenka didžiosios valstybinės energetikos, infrastruktūros, vandens tiekimo įmonės, juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto registrai bei trys privačios bendrovės – „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“. Jos turės itin artimai „draugauti“ su Valstybės saugumo departamentu, informuoti šį apie vykdomus sandorius, atšaukti jau pasirašytus, jei bus nuspręsta, kad jie sudaryti su šalimis, kurios neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų, bus varžomas ir bendrovių akcijų pardavimas.

Kodėl į šį sąrašą įtrauktos privačios įmonės, niekas iki šiol negali paaiškinti. Kaip ir atsakyti į kitus klausimus.

Kas norės bendradarbiauti su verslu, kuris gali išsižadėti savo žodžių ir parašų? Kiek tokioms įmonėms pabrangs paslaugų ir įrenginių teikimas, kas už tai sumokės? Kiek pailgės viešųjų pirkimų procedūros? Kas kompensuos nuostolius, jei sandoriai bus atšaukti? Ar Valstybės saugumo departamentas turi pakankamai kompetencijos ir pajėgumo tirti sandorius? Ar taip nepurenama dirva dar vienam korupcijos židiniui? Ar nepažeidžiama pamatinė teisė į ekonominės veiklos laisvę? Kodėl „Telia Lietuva“, o ne „Tele2“ ar „Bitė“?

Kiek iš tikrųjų Lietuvai kainuos šis įstatymas, nelabai kam rūpi. Bent jau dabar, nes mažai kas suvokia, kad įmonių sąrašas nėra baigtinis, kad jame gali atsidurti visi bankai, prekybos tinklai, bet kuri kita bendrovė. Tereikia taip nuspręsti Rašto aiškintojams ir fariziejams. Juk dabar jie „atsisėdo į Mozės krasę“, o tauta abejingai stebi jų pasididintų apsiaustų spurgus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Terleckui

Terleckui portretas
Kokios šalies interesams atstovauji, Terleckai? Tik nesakyk, kad atstovauji Lietuvos verslui.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    6
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    4
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių