Iš biudžeto. Su meile, konfidencialiai

Praėjusį savaitgalį Kembridžo universitetas paskelbė internete vieno garsiausių visų laikų mokslininkų astrofiziko Stepheno Hawkingo disertaciją. Per parą ją perskaityti panoro daugiau kaip 60 tūkst. vartotojų, ir tai tapo problema universiteto atviros prieigos sistemai. Prieiga sulėtėjo, o kartais visai nebuvo galima. Anksčiau disertacija irgi nebuvo slapta, gauti darbą pasiskaityti ar pasidaryti kopiją galėjo kiekvienas panorėjęs, tik reikėjo ateiti į Kembridžo biblioteką ir susimokėti maždaug 70 eurų.

Lietuvoje dėl paskelbto mokslo darbo greičiausia nelūžtų serveriai, nebent internete būtų paviešintos visos daugiausia dėmesio, deja, dėl abejotinos mokslinės vertės ar pažeistos akademinės etikos sulaukusios disertacijos. Pradedant Dievo siunčiamais ženklais gydant AIDS ir baigiant nukopijuotais kolegų darbų puslapiais. Tačiau S. Hawkingo pavyzdys, kai skelbti savo darbą viešai jis sutiko kone akimirksniu, ne tik kelia pavydą, bet ir suteikia vilties, kad panašiai gali būti ir Lietuvoje, kurioje daugybė mokslininkų neturi nė menkiausio pagrindo bijoti dėl savo darbo vertės. Tačiau daugybė ir turi – tokių pavyzdžiai viešumą pasiekia lėtai, po vieną ir be ypatingo pačių aukštųjų mokyklų entuziazmo apsivalyti. Tiksliau, be jokio pačių aukštųjų mokyklų noro apsivalyti nuo pseudodaktarų ir pseudomokslo. Ir be valstybės spyrio uodegon į to noro pusę, nors absoliučiai daugumai tų darbų vienu ar kitu pavidalu yra išleisti viešieji pinigai.

Inercija mokslo įstaigose yra pasiekusi kuriozinį lygį, o atsirašinėjimas prisidengiant asmens duomenų saugojimu – pavydėtiną profesionalumą.

Įsivaizduokite žurnalistą, kuriam mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos įstaigos vadovas atsiuntė savo gyvenimo aprašymą su jame nurodytu inžinieriaus laipsniu. Suabejojęs dėl tokio laipsnio bakalaurų, magistrų ir daktarų laipsnių sistemoje, žurnalistas kreipiasi į konkrečią mokslo įstaigą prašydamas informacijos, kokį vis dėlto laipsnį ir kada joje įgijo jį dominantis tarnautojas. Atsakymas, šiuo atveju iš Kauno technologijos universiteto toks: „Čia asmens duomenys, ir mes jums jų neduosime.“ Nebent tas žmogus pats sutiks. Tas žmogus sutiko, nors buvo supainiojęs ne tik laipsnį, bet ir studijų programą bei metus. Jei būtų nesutikęs – ne jūsų reikalas žinoti. Dėl to įvairios kosmoenergetikės, renkančios po 34 eurus už pabendravimo su angelais seansą, nuoširdžiai reklamuojasi kaip to paties KTU magistrės, nors su reikalu, už kurį renkami lengvatikių pinigai, jų ten baigta programa – labai tikiuosi – neturi nieko bendro.

Asmens duomenų apsauga – ten, kur jos reikia, ir ten, kur visai ne, yra labai patogi konfidencialumo širma saugoti informaciją, kuri kelia pagrįstą interesą būti žinoma viešai. Anaiptol ne tik mokslo įstaigose. Konfidenciali Lietuvoje yra informacija, pavyzdžiui, iš konkurso į Nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus postą – išskyrus kandidatų skaičių. Viskas apie juos, įskaitant nugalėtoją – kol tas laimėjęs, bet dar nesutiko eiti pareigų.

Konfidenciali yra netgi ta informacija, pagal kurią įmonei suteikiamas socialinės įmonės statusas. Darbo biržos direktoriaus pasirašytu įsakymu nustatyta, kad specialios komisijos sprendimai ir motyvai dėl socialinių įmonių statuso suteikimo arba panaikinimo – konfidencialūs. Tokioms įmonės finansuoti valstybė per metus skiria apie 30 milijonų eurų.

Iš biudžeto. Su meile, konfidencialiai.        



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vika

Vika portretas
Tiesiai i desimtuka! Tas konfidencialumas jau per gerkle lenda. Gal seimas,priimdamas tam tikrus istatymus,galetu pazaboti ta konfidencialumo virusa? Labai noretusi,kad ta ir padarytu.

Taigi

Taigi  portretas
Žmonės baigia nusivilti “profesionalia” vyriausybe – niekaip nesulaukia žadėto profesionalumo. O gal, profesionalumas irgi konfidencialiai?

Įdomūs pastebėjimai

Įdomūs pastebėjimai  portretas
Konfidencialumas – korupcijos tėvas. Panaikink konfidencialumą ir išlys korupcijos ausys. R.Miliūtės paviešintais faktais turėtų susidomėti teisėsauga.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių