Bazinės pajamos Lietuvoje – utopija ar realybė?

Kas bendro tarp XVI a. mąstytojo Thomo Moro, JAV prezidento Richardo Nixono ir socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo? Nedaug, gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visgi vienas aspektas juos vienija – visos šios asmenybės palaikė bazinių pajamų, kitaip, besąlyginių išmokų visiems šalies gyventojams ar piliečiams, idėją. Bazinių pajamų idėjos populiarumas pastaruoju metu vėl pakilime, o diskusijos šia tema jau kurį laiką netyla ir mūsų šalyje. Kokios šios idėjos įgyvendinimo galimybės Lietuvoje?

Pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas bazinėmis pajamomis pastebimai išaugo. Tam įtakos turėjo išaugusi pajamų ir galimybių nelygybė, sumenkęs saugumo jausmas bei baimė dėl automatizacijos ir globalizacijos pasekmių. Šią idėją neretai palaiko ne tik labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, bet ir verslo atstovai. Pastariesiems nemenką baimę kelia augantis prekariatas, labiausiai atskirta visuomenės dalis, kurios nusivylimu neretai pasinaudoja populistai ir dėl to kyla nemenka grėsmė politiniam stabilumui, laisvos ekonomikos principui, tarptautinei prekybai ir net demokratinėms vertybėms.

Prie bazinių pajamų idėjos populiarėjimo prisidėjo ir išaugęs visuomenės nusivylimas egzistuojančia socialinės apsaugos sistema, kuri jau neatitinka XXI a. poreikių, pasižymi sudėtingu funkcionavimu ir aukštais išlaikymo kaštais. Būtina paminėti ir tai, kad dauguma šiandieninės socialinės paramos priemonių turi neigiamą poveikį užimtumui bei skatina šešėlį. Nuo pajamų priklausančios socialinės pašalpos įtraukia juos gaunančius asmenis į nedarbo spąstus. Pradėję legaliai dirbti asmenys praranda didžiąją dalį paramos, tad oficialus menkai apmokamas darbas bedarbiams dažnai nėra finansiškai patraukli alternatyva. Pavyzdžiui, 2015 metų duomenims, Lietuvoje pradėjęs dirbti menkai apmokamą darbą asmuo gaudavo tik 18 proc. didesnes pajamas nei būdamas bedarbis.

Anot bazinių pajamų idėją palaikančiųjų, tokia sistema būtų paprastesnė, labiau patikima ir pasiekiama nei šiuo metu egzistuojanti socialinės apsaugos sistema. Manoma, kad tokios sistemos egzistavimas turėtų teigiamą poveikį ir darbo rinkai – išnykus nedarbo spąstams paspartėtų užimtumo augimas, sumažėtų šešėlinė ekonomika. Tuo tarpu didesnis gyventojų saugumo jausmas išlaisvintų visuomenės kūrybinį potencialą, paskatintų imtis veiklos, kuri neduoda momentinės finansinės naudos, pavyzdžiui, imtis verslo, mokytis ar persikvalifikuoti – tai ypač aktualu visuotinės automatizacijos kontekste.

Visgi, nepaisant gražių šios idėjos šalininkų ketinimų, dauguma jų argumentų paremti tikėjimu, o ne faktais. Konkrečių bazinių pajamų įgyvendinimo pavyzdžių praktikoje, tad ir žinių apie tai, kaip jos pakeistų bazinių pajamų gavėjų elgesį, trūksta. Visai tikėtina, kad realybėje visuotinių pajamų poveikis būtų kitoks, nei tikisi šios idėjos šalininkai. Tikėtina, kad garantuotos bazinės pajamos, atvirkščiai nei tikimasi, sumažintų gavėjų motyvaciją dirbti, o įmokų ir išmokų atsiejimas sumažintų motyvaciją mokėti mokesčius, paskatintų šešėlinę ekonomiką ir tai galiausiai pakirstų šios priemonės finansavimą. Toks scenarijus negali būti atmestas – pasak tyrėjų Calnitsky ir Latner pernai atlikto tyrimo, 1975-1977 metais Kanadoje įgyvendintas bazinių pajamų eksperimentas sumažino darbo jėgos aktyvumo lygį net 11 procentinių punktų.

Verta paminėti ir tai, jog panaikinus egzistuojančias socialines išmokas ir ėmus mokėti vienodas išmokas visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų, socialinės paramos sistema taptų ypač regresyvi ir tai galimai prisidėtų prie pajamų nelygybės didėjimo ir pakurstytų neteisybės jausmą visuomenėje. Be to, visuotinių bazinių pajamų dydis, gautas

gyventojams padalinus visas socialinei apsaugai skiriamas išlaidas, būtų gerokai mažesnis nei dabar valstybės konkrečioms asmenų grupėms teikiama parama.

„Swedbank“ atlikti skaičiavimai rodo, kad visiems gyventojams po lygiai padalinus visas valstybėje socialinei apsaugai (įskaitant senatvės pensijas) 2015 m. skirtas lėšas, visuotinės bazinės pajamos būtų siekusios tik apie 120 eurų. Tai reikštų, kad jokiai papildomai socialinei paramai lėšų nebebūtų likę, pavyzdžiui, šeimoms, vaikams ar bedarbiams skiriamoms išmokoms. Vargu, ar senjorai apsidžiaugtų tokio dydžio pensijomis. Neperskirstant senatvės pensijų ir neįtraukiant senjorų į bazinių pajamų gavėjus ši suma siektų dar mažiau – tik apie 72 eurus. Situacijos iš esmės nepakeistų ir tai, jei vaikams iki 15 metų būtų mokama 50 proc. vyresniems gyventojams skiriamų bazinių pajamų dydžio. Tokiu atveju 16-62 m. gyventojai galėtų „džiaugtis“ 80 eurų siekiančiomis bazinėmis pajamomis.

Tam, kad visiems gyventojams būtų galima mokėti bazines pajamas, kurios būtų bent jau lygios skurdo rizikos ribai, siekiančiai pusę vienišo asmens disponuojamųjų pajamų medianos, socialinei apsaugai skiriamas biudžetas turėtų būti 80 proc. didesnis. Neradus kitų šaltinių, biudžeto lėšų trūkumui finansuoti pajamos iš mokesčių turėtų didėti daugiau nei 30 procentų. Žvelgiant teoriškai, tai nėra neįmanoma, nes tuomet mokestinių pajamų ir BVP santykis taptų artimas ES vidurkiui. Visgi, mažai tikėtina, jog tai praktiškai pavyktų pasiekti per trumpą laiką nepadarant didesnės žalos šalies ekonomikai. Egzistuoja dar vienas teorinis bazinių pajamų finansavimo šaltinis – valstybės išlaidų optimizavimas, jų perskirstymas iš vienų sričių socialinėms reikmėms, tačiau, kaip rodo šalies patirtis, šis sprendimas irgi būtų sunkiai įgyvendinimas.

Tad žvelgiant iš šiandienos finansinių galimybių ir ribotų papildomų pajamų šaltinių perspektyvos, visuotinės bazinės pajamos, kurios būtų artimos bent skurdo lygiui, yra finansiškai neįkandamos. Visgi idėjos šalininkai neturėtų nuleisti rankų, nes utopinės idėjos, nors ir praktiškai neįgyvendinamos, neretai skatina ieškoti geresnių sprendimų.

Visuotinių bazinių pajamų idėja kelia įdomius klausimus ir iš šių diskusijų galėtų gimti nauji siūlymai. Pavyzdžiui, kaip tobulinti šiuo metu veikiančią socialinės apsaugos sistemą, gerinti paramos pasiekiamumą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, kaip sumažinti nedarbo spąstus ir paskatinti bedarbių įsitraukimą į darbo rinką, kaip sumažinti sistemos administravimo kaštus. Lietuvos socialinės apsaugos sistema yra užstrigusi laike – pamatuotas „kūrybinis griovimas“ (angl. creative destruction) šioje srityje būtų sveikintinas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Beje, bazinių pajamų įvedimas sudarytų mums geresnes galimybes be didelės politinės rizikos pritaikyti robotus gamyboje. Tai yra nelengva, kaip rodo naujausi tyrimai [1]. Daugelis robotus pritaikančių sričių yra neblogai išvystytos Lietuvoje. 1. "2017 m. kovo mėn. publikuotame darbe "Robotai ir darbo vietos: įrodymai iš JAV darbo rinkų", autoriai Acemoglu ir Restrepo konstatuoja, kad vienas papildomas robotas tūkstančiui darbuotojų sumažina užimtumo ir gyventojų santykį apie 0,18-0,34 procento, o darbo užmokestį - 0,25-0,5 proc. Tai yra grėsmingi mums visiems skaičiai. Kalbant apie profesinius sektorius, autoriai aptinka, kad robotų koncentracijos poveikis yra stipriausias automobilių gamybos, elektronikos, metalo gaminių, chemijos, farmacijos, plastikų, maisto, stiklo ir keramikos srityse."

Kęstas

Kęstas portretas
Bazinėmis pajamomis vadinami pinigai, išmokami iš mokesčių visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų turtingumo. Tai galėtų pakeisti šiuo metu suklestėjusią bedarbių rėmimo biurokratiją. Kolkas pasaulyje bazinėmis pajamomis paremta šalpos sistema yra taikoma retai. "Pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas bazinėmis pajamomis pastebimai išaugo. Tam įtakos turėjo išaugusi pajamų ir galimybių nelygybė, sumenkęs saugumo jausmas bei baimė dėl automatizacijos ir globalizacijos pasekmių. Šią idėją neretai palaiko ne tik labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, bet ir verslo atstovai.

Kęstas

Kęstas portretas
Pastariesiems nemenką baimę kelia augantis prekariatas, labiausiai atskirta visuomenės dalis, kurios nusivylimu neretai pasinaudoja populistai ir dėl to kyla nemenka grėsmė politiniam stabilumui, laisvos ekonomikos principui, tarptautinei prekybai ir net demokratinėms vertybėms ir verslo atstovų turtui bei gyvybėms.Tam, kad visiems gyventojams būtų galima mokėti bazines pajamas, kurios būtų bent jau lygios skurdo rizikos ribai, siekiančiai pusę vienišo asmens disponuojamųjų pajamų medianos, Lietuvos socialinei apsaugai skiriamas biudžetas turėtų būti 80 proc. didesnis.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    1
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    13
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių