Baudžiavos palikimas

Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų.

Suomija ir Lietuva daugiau nei amžių priklausė Rusijos imperijai. Tačiau 1809 m. tapusi carinės imperijos dalimi, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, priešingai nei Šiaurės vakarų kraštas, išlaikė dalinę autonomiją, kurią caras Aleksandras II (1863 m.) išplėtė. Bet dar svarbiau už politiką yra ekonomika – Suomija turėjo sąlygas ekonomiškai vystytis. Prisiminkime tai, kad didžiojoje Lietuvoje (be Užnemunės) baudžiava panaikinta tik 1861 m., o Suomijoje (taip pat Švedijoje ir Norvegijoje) baudžiavos net nebuvo.

Baudžiava yra pagrindinė Lietuvos atsilikimo nuo Suomijos priežastis.

Baudžiava yra pagrindinė Lietuvos atsilikimo nuo Suomijos priežastis. Užnemunėje, kur baudžiava buvo panaikinta XIX a. pradžioje, sparčiau nei likusioje Lietuvoje plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus. Čia ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir kt. tarpukario Lietuvos valstybės tėvai). Kitaip tariant, visos šios sąlygos sudarė prielaidas XIX a. pabaigoje šiam regionui tapti lietuvių tautinio judėjimo centru.

Šnekant apie XX a. pradžią, 1917 m. gruodžio 6 d. suomiai paskelbė nepriklausomybę, tačiau įsivėlė į pilietinį konfliktą. Jo metu vienoje pusėje kovojo raudonieji (valstietijos ir darbininkijos, prijaučiančios revoliucijos idėjoms Rusijoje, atstovai), kitoje – baltieji suomiai (buržuazinės jėgos), palaikomos Vokietijos. Lietuvoje, beje, 1918–1920 m. vyko analogiška kova tarp Vinco Kapsuko vadovaujamų kairiųjų revoliucionierių (socialistų), palaikomų Raudonosios armijos, ir Vokietijos remiamos vyriausybės Kaune.

Ar sovietinė okupacija, kurios Suomija išvengė, lėmė Lietuvos atsilikimą? Ne visai. Dar būdama Rusijos imperijos sudėtyje Suomija turėjo kitokį politinį statusą nei Lietuva. Dar svarbiau yra tai, kad Suomijos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo baudžiavos. Todėl suomiai jau tarpukariu gyveno daug geriau už mus. Ir todėl jų šalis dabar yra labiau išsivysčiusi.


Šiame straipsnyje: SuomijaLietuvabaudžiavaRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Visur viskas buvo nualinta.Ir toj pacioj Norvegijoj.Norvegijoj jeigu valdzia zaistu su zmonem kaip lietuviai.Patikekit ne tik valdzia bet ir kalnai butu nuversti.Ten ir zmones pasaku neklauso.

Istorikas

Istorikas portretas
Azijoje baudžiavos irgi baudžiavos nebuvo. Gal galėtu "žurnalistas" Beržiūnas parašyti, kurios Azijos regiono valstybės prilygsta baudžiavos neturėjusiai Norvegijai?

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Beržiūno paistalai Lietuvos istorinės bei ekonominės raidos temomis -akivaizdi Kremliaus vykdomos politinės kastracijos pasekmė.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Komunalinė laisvės devalvacija
    Komunalinė laisvės devalvacija

    Nors praėjo jau 34 metai nuo bolševikmečio, tačiau ir vėl stebime paradoksą – vis agresyviau veisiasi tie, kuriems laisva Lietuva – anoks čia gėris. Nepriklausomybė jiems ne tik ne vertybė, bet ir atsainių abejonių objektas. Ką d...

    1
  • Šiuolaikinis folkloras
    Šiuolaikinis folkloras

    Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...

    1
  • Mobingo skvernai
    Mobingo skvernai

    Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...

    1
  • L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms
    L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms

    Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...

    1
  • Metamorfozės. Koba
    Metamorfozės. Koba

    Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...

    7
  • Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos
    Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos

    Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...

    23
  • „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“
    „Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“

    Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...

    2
  • Linkėjimai iš Kremliaus
    Linkėjimai iš Kremliaus

    Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...

    2
  • Šventos dviprasmybės
    Šventos dviprasmybės

    Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...

    5
  • Būtis – lyg telefono kopija
    Būtis – lyg telefono kopija

    Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...

    8
Daugiau straipsnių