- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų.
Suomija ir Lietuva daugiau nei amžių priklausė Rusijos imperijai. Tačiau 1809 m. tapusi carinės imperijos dalimi, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, priešingai nei Šiaurės vakarų kraštas, išlaikė dalinę autonomiją, kurią caras Aleksandras II (1863 m.) išplėtė. Bet dar svarbiau už politiką yra ekonomika – Suomija turėjo sąlygas ekonomiškai vystytis. Prisiminkime tai, kad didžiojoje Lietuvoje (be Užnemunės) baudžiava panaikinta tik 1861 m., o Suomijoje (taip pat Švedijoje ir Norvegijoje) baudžiavos net nebuvo.
Baudžiava yra pagrindinė Lietuvos atsilikimo nuo Suomijos priežastis.
Baudžiava yra pagrindinė Lietuvos atsilikimo nuo Suomijos priežastis. Užnemunėje, kur baudžiava buvo panaikinta XIX a. pradžioje, sparčiau nei likusioje Lietuvoje plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus. Čia ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir kt. tarpukario Lietuvos valstybės tėvai). Kitaip tariant, visos šios sąlygos sudarė prielaidas XIX a. pabaigoje šiam regionui tapti lietuvių tautinio judėjimo centru.
Šnekant apie XX a. pradžią, 1917 m. gruodžio 6 d. suomiai paskelbė nepriklausomybę, tačiau įsivėlė į pilietinį konfliktą. Jo metu vienoje pusėje kovojo raudonieji (valstietijos ir darbininkijos, prijaučiančios revoliucijos idėjoms Rusijoje, atstovai), kitoje – baltieji suomiai (buržuazinės jėgos), palaikomos Vokietijos. Lietuvoje, beje, 1918–1920 m. vyko analogiška kova tarp Vinco Kapsuko vadovaujamų kairiųjų revoliucionierių (socialistų), palaikomų Raudonosios armijos, ir Vokietijos remiamos vyriausybės Kaune.
Ar sovietinė okupacija, kurios Suomija išvengė, lėmė Lietuvos atsilikimą? Ne visai. Dar būdama Rusijos imperijos sudėtyje Suomija turėjo kitokį politinį statusą nei Lietuva. Dar svarbiau yra tai, kad Suomijos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo baudžiavos. Todėl suomiai jau tarpukariu gyveno daug geriau už mus. Ir todėl jų šalis dabar yra labiau išsivysčiusi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Miškasodis ties Karmėlava...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Pavasario mugė Kaune...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Kur eina karavanas?1Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
