Barankinas ir sniego gniūžtės efektas

Visuomet maniau, kad į senąją animaciją reikia žiūrėti kritiškai, tačiau valdančiosios daugumos lyderių pasisakymai aktualiais švietimo klausimais per pastaruosius metus paskatino dar kartą atgaivinti vaikystės prisiminimus. Dauguma vyresniosios kartos žmonių be didelio vargo papasakotų animacinių filmukų "Klaidų sala" (1955), "Barankinai, būk žmogus" (1963), "Neišmoktų pamokų šalyje" (1969) turinį. Šių animacinių filmukų moralas yra aiškus kaip pilnatis. Reikia mokytis, atlikti namų darbus ir ištaisyti padarytas klaidas. Kita vertus, minėtoje senojoje animacijoje yra ryškus pasipriešinimas nesimokymui, tingėjimui bei norui gyventi be pareigų ir rūpesčių. Dabar siūlau prisiminti ir pasiklausyti dainos "Nesėkmės sala" iš filmo "Briliantinė ranka" (1968) bei atkreipti dėmesį į siūlomą nesėkmių problemos būdą. Salos gyventojams nuolatos nesiseka, nes jie gimė pirmadienį. O tam, kad jiems imtų sektis, reikia panaikinti pirmadienį, bet saloje nėra kalendoriaus... Puikus sniego gniūžtės efekto pavyzdys.

Jei susiesime į visumą animacinių filmukų pagrindinius veikėjus Sorokiną, Perestukiną ir Barankiną su Andrejaus Mironovo herojaus atliekama daina, pastebėsime tam tikrą ryšį tarp siūlomų simbolių. Jei žmogus nesimoko, jis pakliūna į įsivaizduojamą salą, kurią galime vadinti neišmoktų pamokų ar nesėkmių šalimi, ir ten turi pradėti mokytis. Tačiau čia yra vienas "bet", apie kurį dainuoja filmo "Briliantinė ranka" herojus Kozadojevas. Tai bandymas politiniu sprendimu panaikinti nesėkmių priežastį.

Taigi, tenka pripažinti: kova dėl rinkėjų balsų būsimuosiuose rinkimuose jau prasidėjo. Ir tokie žmonės – Sorokinas, Perestukinas ar Barankinas – yra rinkėjai. Tuomet ir supranti, kad kalbėjimas apie klaidų salas ar neišmoktų pamokų šalis yra nepatraukli ir labai nešiuolaikiška tema. Tiesiog klausant valdančiosios daugumos lyderių pasisakymų kyla klausimas, ar šiuolaikinės Lietuvos valstybės tikslas yra sukurti galimybes Barankinui be rūpesčių leisti dienas mokykloje? Kai tai supranti, visi politikų pasisakymai švietimo aktualijų klausimais susidėlioja į loginę grandinę.

Pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio 24 d. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kalbėdama sostinės "Litexpo" rūmuose vykusioje parodoje "Mokykla", išdėstė savo viziją apie ateities mokyklą, kurioje nebebus namų darbų. Aišku, natūraliai kyla prieštaravimas: o kodėl Lietuvos ateities mokykla negali būti inovacijų kūrėjų kalvė arba atsakingų piliečių lopšys. Suprantama, kad šioms vizijoms įgyvendinti reikia atlikti labai daug namų darbų, o pasakyti, kad ateityje nebus namų darbų, yra daug lengviau.

Kita vertus, reikia pakartoti jau visų išmoktą burtažodį, jog Sorokinas, Perestukinas, ar Barankinas į Neišmoktų pamokų šalį patenka dėl to, kad mokytojai neatkreipė dėmesio į jų poreikius ir pagal tai neindividualizavo ugdymo proceso. Sutinku, ironija šiek tiek nepagrįsta. Tai yra rimta problema.

Klausant valdančiosios daugumos lyderių pasisakymų kyla klausimas, ar šiuolaikinės Lietuvos valstybės tikslas yra sukurti galimybes Barankinui be rūpesčių leisti dienas mokykloje?

Kitas faktas. 2018 m. rugpjūčio 13 d. valdančiosios daugumos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškiė, kad kitąmet įsigalios nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka – priėmimas bus vykdomas atsižvelgiant ne į brandos egzaminų rezultatus, o į 11 ir 12 klasių moksleivių pažymių vidurkius. Per šiuos metus vykusios tarpinės diskusijos dėl ugdymo programų kaitos ir valstybinių brandos egzaminų tikslingumo yra kalno viršūnė, nuo kurios pradeda riedėti gniūžtė.

Taip, prieš dešimtmetį patvirtintos bendrosios ugdymo programos atsirado dėl to, kad iki tol galiojusias programas reikėjo koreguoti, sumažinti jų apimtis. Tenka pripažinti, kad korekcijos ne visais atvejais pavyko. Visos bendrosios ugdymo programos buvo pritemptos prie kompetencijos trafareto. Primenu, kad kompetencija – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus. Vadinasi, valstybinių brandos egzaminų sistema yra šios loginės grandinės baigiamoji dalis.

Kita vertus, svarbi ir visą dešimtmetį primiršta bei neįgyvendinta sritis – tai mokėjimas mokytis. Pagal šią kompetenciją, kiekvienas turi sugebėti spręsti gyvenime iškilusias problemas įvairiomis aplinkybėmis. Jei tau reikia naujų žinių, tu gali jas surasti. Jei tau reikia naujų įgūdžių – gali juos įgyti. Bet kas tau gali patarti ar paguosti, tačiau visus sprendimus reikės priimti pačiam.

Geriausiai mokėjimo mokytis kompetenciją iliustruoja animacinis filmukas "Barankinai, būk žmogus", kurio herojai tik pabuvoję žvirblių, drugelių ir skruzdėlių kailyje susipažįsta su jų gyvenimo problemomis, supranta, kokių žinių bei įgūdžių reikia norint jas išspręsti arba išgyventi laukinėje gamtoje. Visa tai yra taip gražiai surašyta valdiškuose popieriuose, kad net verkti norisi. Tačiau grįžkime prie gniūžtės, kurią politikai paleido nuo kalno viršūnės. Valstybiniai brandos egzaminai parodo rezultatą, prie kurio atsiradimo prisideda kompetencijų ugdymas, kurių turinys aprašytas bendrosiose ugdymo programose. Vadinasi, jeigu esamas rezultatas netenkina, gal verta pradėti kalbėti su mokytojais, kodėl jie nesiekia galiojančiuose dokumentuose numatytų tikslų? O gal verta paleisti antį apie tai, kad mes turime jaunąją kartą ruošti gyvenimui, o ne egzaminams? Aiškinti, kaip gali sugriauti jų gyvenimus.

Pateiksiu du pavyzdžius. Pirmas, kodėl niekas nekelia klausimo apie egzaminų, reikalingų vairuotojo pažymėjimui gauti, sunkumą. Kodėl tie, kurie iš pirmo karto neišlaiko šio egzamino, nesėkmę laiko natūraliu dalyku? Antras pavyzdys. 20 varžtų prisukami keturi jūsų automobilio ratai. Pagal valstybinio brandos egzamino (VBE) reikalavimus egzaminą mokinys išlaiko, kai atlieka mažiausiai 16 proc. užduoties. Apskaičiuokite varžtų skaičių pagal minimalius VBE reikalavimus, kuriais mokinys prisuktų jūsų automobilio ratus. Ar sutiktumėte važiuoti tokiu automobiliu? Be to, reikia pastebėti, kad automobilio techninė priežiūra ir su jo naudojimu kylančios problemos sudaro daug platesnį ir įvairesnį spektrą, nei ratų montavimas. Visa tai ir atskleidžia autoserviso darbuotojo kompetencijų svarbą.

Vairuotojo ir jo automobilį prižiūrinčio specialisto kompetencijos yra itin svarbios užtikrinant saugumą keliuose. Dėl to niekas nediskutuoja, nes besąlygiškai pripažįsta šių kompetencijų svarbą. Kodėl bendrosios ugdymo programos ir egzaminai yra nuolatinių diskusijų objektai?

Prisiminkime Barankiną ir jo kompaniją. Vadinasi, kiekvienas iš mūsų turi pasirinkimą, ar, vadovaujantis dainos "Nesėkmių sala" žodžiais, palaipsniui panaikinti VBE ir sukelti vienokį gniūžtės efektą arba skleisti abejones galiojančiais nutarimais bei sukelti kitokį gniūžtės efektą. Nereikia pamiršti, kad valdančioji dauguma labai nori gerai pasirodyti artėjančiuose rinkimuose ir Barankinas su kompanija gaudys kiekvieną jų žodį, nes jie puikiai supranta, kad ir Klaidų saloje ar Neišmoktų pamokų šalyje gali būti paleista ne viena sniego gniūžtė. Dėl to ir įmanomas jų bendradarbiavimas siekiant palankių politinių sprendimų dėl šių salų ar šalių egzistavimo panaikinimo. O tuomet padėtis gali tikrai priminti serialo "Twin Peaks" situaciją, kai visi supranta, kad Loros Palmer nužudymas yra blogas ir baisus dalykas, ir visi žino, kokios priežastys tai paskatino, bet visi apie tai tyli.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aha

Aha portretas
Į senąją animaciją reikia žiūrėti kritiškai? Tamstai labiau patinka šiuolaikiniai snukiamušiai ir ištisus miestus vienu riaugtelėjimu sugriaunantys ateiviai? Tarp kitko, Barankinas į jokią neišmoktų pamokų šalį patekęs nebuvo. Ir "sniego gniūžtė" labai jau pritempta...

dghdg

dghdg portretas
Koks barankinas, koks perestukinas..?! Kazkam sovietine nostalgija uzejo?

...,

..., portretas
Barankinas-vietinis teniso žulikas,Lietuvos gėda.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    3
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    7
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
Daugiau straipsnių