Baltijos šalių lenktynės su kliūtimis

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, ,,Brexit“ nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse.

Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks atitinkamai 3 proc., 2,8 proc. ir 2,6 proc. Laipsniškas infliacijos didėjimas ir vangus  produktyvumo augimas kelia grėsmę 2018 m. spartesniam ekonomikos atsigavimui. Prognozuojama, kad visų trijų Baltijos šalių augimas neperžengs 3 proc. ribos. Vidaus vartojimas išliks pagrindiniu Baltijos šalių ekonomikų varikliu.

Išsivysčiusių šalių ekonomikos augimas sulėtėjo iki 1,5 proc., o ateinančiais metais, prognozuojama, matysime tik nežymų ciklinį atsigavimą. Lėtas darbo našumo ir atlyginimų didėjimas užsitęsusio žemų palūkanų normų laikotarpio metu perspėja, kad daugelis struktūrinių faktorių (būdingų pasaulinei stagnacijai) toliau trukdys augimui. Juo labiau, kad Kinijos ekonomikos lėtėjimas ir jos virsmas iš gamybos milžino į paslaugų dominuojamą ekonomiką tęsis, o tai mažins eksportuotojų pajamas, kurį pajus ir Baltijos šalys. Šiame kontekste 3 proc. pasaulinio eksporto augimas ir nekylančios eksportuojamų prekių kainos gali tapti nauja norma, prie kurios ir mums reikės pratintis. Kaip ir visai euro zonai, Baltijos šalims prognozuojamas besitęsiantis ciklinis atsigavimas, kurį iš esmės skatins augantis namų ūkių vartojimas ir nekilnojamojo turto rinkos augimas, tačiau eksporto ir investicijų proveržio nesitikima.

Teigiami pokyčiai darbo rinkoje

Vidaus vartojimo skatinamą augimą Baltijos šalyse lydės teigiami pokyčiai darbo rinkoje. Nedarbo lygis Lietuvoje mažės iki 6,6 proc. 2018 m. 2016 m. neto darbo užmokestis Lietuvoje, lyginant su 2015 m. išaugs 8 proc. ir bus sparčiausias Baltijos šalyse (Estijoje 6 proc., Latvijoje - 4,5 proc.). Atlyginimų augimas 2017 m. - 2018 m.  turėtų sulėtėti atitinkamai iki 6 proc. ir 4 proc. Tačiau darbo užmokesčio skirtumai Lietuvoje ir kitose Europos bei Šiaurės valstybėse išliks ženklūs, taip didindami tegul ir lėtėjančios emigracijos grėsmę. Todėl, siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, kuris per pastarąjį dešimtmetį skaudžiai palietė visas Baltijos šalis (2006-2015 m. gyventojų skaičius Estijoje sumažėjo 2,5 proc., Lietuvoje - 12,6 proc., Latvijoje - 15,5 proc.), būtinas ženklus gyventojų neto atlyginimo augimas, kuris iš Lietuvos valstybės pareikalaus ryžtingų priemonių. 

Vėstant vartojimo karštinei, dėl lėtėjančio darbo užmokesčio augimo ir spartėsiančios infliacijos, siekiančioms eksportą didinti Baltijos šalims teks dalyvauti bėgimo su kliūtimis varžybose pučiant stipriam priešiniam vėjui.  Tai, kaip pavyks įgyvendinti svarbiausią užduotį - padidinti darbo našumą iki euro zonos vidurkio, labiausiai priklausys nuo investicijų į žiniomis paremtos dinamiškos ekonomikos tolesnį kūrimą ir struktūrinių darbo rinkos reformų. Nekilnojamojo turto rinkos perspektyva, atsižvelgiant į žemas euro palūkanų normas ir augantį gyventojų darbo užmokestį, Baltijos šalyse išlieka pozityvi.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių