Baltijos šalių ekonomika: skirtingi sprendimai

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina.

Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse. Suprantama, yra temų, kurios mažiau įdomios vienoms šalims (pavyzdžiui, emigracija estams), tačiau jos daug nesiskiria.

Didėjančios kainos yra visų trijų Baltijos šalių gyventojams skaudžiausia problema pastaraisiais mėnesiais. Tai rodo ne tik viešojoje erdvėje vykstančios smarkios diskusijos dėl kainų, bet ir paskutinio „Eurobarometro“ gyventojų apklausa. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūtį Latvijoje praošė sviesto kainų skandalas – sviesto pakelio (200 g) kaina kai kuriuose prekybos centruose ūgtelėjo iki 2,5 euro. Socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai ir nuotraukos, rodančios, kad Lietuvoje sviestas kainuoja kur kas pigiau (šiuo metu sviesto pakelis Lietuvoje kainuoja apie 1,7 euro). Gyventojai pradėti agituoti neiti į prekybos centrus, o Konkurencijos taryba – raginama imtis darbo. Sviesto istorija Latvijoje primena pernykštį kalafiorų skandalą mūsų šalyje. Beje, latviai nuoširdžiai lietuviams pavydi prekybos tinklo „Lidl“, nemažai šalies pietuose gyvenančių kaimynų važiuoja apsipirkti į šias parduotuves Lietuvoje. Vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje (neįskaitant Vilniaus) yra daug didesnis negu Latvijoje (neįskaitant Rygos), tad apsipirkti ne Rygos gyventojams Lietuvoje patraukliau. Beje, lietuviai taip pat turi kaimynę Lenkiją, kurioje kainos daug mažesnės negu Baltijos šalyse.

Ekonomikos plėtros pamatas

Diskusijos viešojoje erdvėje apie kainų lygį dažniausiai baigiasi tik kaltųjų paieškomis. Konkrečių pasiūlymų, kokias sudaryti sąlygas gyventojams, kad jie galėtų uždirbti daugiau, nepateikiama. Estai anksčiausiai iš Baltijos šalių suprato, kad švietimo sistema yra valstybės ekonomikos plėtros pamatai, todėl nenuostabu, kad šalies IT sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis yra dvigubai didesnė negu Lietuvoje ar Latvijoje. Lietuvoje vis dar dominuoja prekybos ir transporto verslas, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl šalyje maži atlyginimai, o šešėlinė ekonomika didelė. Beje, valdžios sektorius Estijoje tiesiogiai prisideda prie IT sektoriaus plėtros ir praktinės patirties didėjimo stengdamasis vis daugiau paslaugų gyventojams ir verslui teikti elektroniniais kanalais.

Žinoma, ne visos Estijos pagyros yra vien tik dėl jos valdžios nuopelnų. Estai nepervertina valdžios pastangų kovojant su emigracija, kuri 2016 metais padidėjo, tačiau imigracija augo dar sparčiau ir buvo didesnė už emigraciją. Dėl patrauklaus susisiekimo tarp Helsinkio ir Talino vyksta laikina emigracija į Suomiją (apie 60 proc. visos emigracijos). Tai, kad Suomijoje tapo sudėtingiau rasti darbo, daugiau žmonių pradėjo grįžti į savo šalį. Beje, tai, kad žmonių skaičius mažėja visose trijose Baltijos šalyse, lemia ir mažėjantį užimtų žmonių skaičių, tad tik nuo valdžios sprendimų priklausys, kaip bus švelninami besitraukiančios darbo jėgos padariniai. Tikėtina, kad subalansuotas atvykstančių iš trečiųjų šalių žmonių srautas bus vienas iš problemos sprendimo būdų.

Apmokestinimo našta panaši

Mokesčiai yra viena iš šalies investicinio patrauklumo didinimo priemonių, tad valdžios institucijos stebi, ką planuoja kitos šalys. Latvija pasuko Estijos keliu ir nuo ateinančių metų 20 proc. tarifu apmokestins ne įmonių uždirbtą pelną, o išsimokėtą jo dalį. Tiesa, Estija lyg atsakydama į Latvijos sprendimą ir nenorėdama nusileisti Lietuvai apmokestinant išmokamą pelną, kitąmet sumažins reguliariai išmokamos pelno dalies mokesčio tarifą nuo 20 iki 14 procentų. Darbo apmokestinimo našta Baltijos šalyse panaši, o pastaruoju metu noras mažinti pajamų nelygybę verčia šalis didinti progresyvumo lygį apmokestinant pajamas. Latvijoje jau 2018 metais bus taikomi trys skirtingi gyventojų pajamų mokesčių tarifai. Lietuvoje ir Estijoje kol kas progresyvumą siekiama didinti keliant minimalų neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Suprantama, nuolatinė Baltijos šalių vienybė yra labiau siekis, o ne realybė. Mažesnė tarpusavio konkurencija, didesnis dalijimasis informacija ir bendrų sprendimų paieška padėtų ne tik paneigti mitus vieniems apie kitus, bet ir visam regionui tapti stipresniam.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nelas

Nelas portretas
Visa tai "vieningoje" Europos euro sąjungoje. Po teisybei erdvėje be sienų nieko bendro nei rinkos nei ekonomikos išskyrus Strasbūro teismo nėra. Euras ir tas ne tik išvaizda , bet ir vertė kiekvienoje šalyje kitoks
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    11
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    11
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių