Balsavimo dėl tribunolo vetavimas Rusijos negelbsti nuo smūgio reputacijai

Ketvirtadienio balsavimas JT Saugumo Taryboje buvo sužlugdytas Rusijai pasinaudojus veto teise prieš Malaizijos pateiktą bei kitų šalių paremtą rezoliuciją įsteigti tarptautinį tribunolą dėl skrydžio MH17 numušimo virš Donbaso 2014 m. liepos 17 d.

Savotiškai skamba, kai šalis, skelbianti nedalyvaujanti konflikte, priešinasi tarptautiniam tyrimui dėl nusikaltimo, įvykdyto ne prieš jos piliečius, ne jos teritorijoje ir, pasak jos Tyrimų komiteto, kitos šalies pajėgų. Atvirkščiai, toji Rusijos kaltinama Ukraina pritaria tribunolo steigimui. Vetavimas Rusijos negelbsti nuo smūgio reputacijai, ir numušto MH17 šešėlis krenta ant Kremliaus.

Teisės sistemai reikia aiškaus įrodomo fakto, ir MH17 žūtis galbūt yra tas faktas, kuris baudžiamaisiais straipsniais įrėmins siaurą koridorių iki Rusijos prezidento. Kaip kadaise gangsterių vadas Al Capone buvo nuteistas už konkrečius nesumokėtus mokesčius. Kaip Rolando Pakso apkaltoje buvo apibrėžti konkretūs neteisėti epizodai ir už juos jis buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto.

Esu rašęs „Delfyje“ prieš kelias dienas, jog visa Rusijos taktika yra kiek įmanoma lėtesnis atsitraukimas nuo padirbtais įrodymais grįstų kaltinimų Ukrainai, pakeliui barstant visokias šalutines versijas, kad būtų sukelta kuo daugiau klaidinančio informacinio triukšmo.

Rusiškas argumentas, kad tribunolas būtų „per ankstyvas“, yra laužtas iš piršto, nes tiek Jugoslavijos, tiek Ruandos tribunolai buvo įsteigti prieš baigiant tyrimus. Kremlių baugina tai, kad juose aiškintasi ne tik apie vykdytojus, bet ir apie vadovus, kurie davė įsakymus ir pritarė nusikaltimams.

Rusija imasi ne tik procedūrinių gudrybių: sutelkusi kariuomenę prie Ukrainos sienos, ji baugina didelio karo pavojumi; netikėtas separatistų sunkiosios ginkluotės atitraukimas šiomis dienomis be žodžių rodo, jog galimas ir situacijos švelninimas. Pyragą vėl keičia botagas: prieš kelias savaites įsibrauta į Gruzijos teritoriją keletą kilometrų už demarkacinės linijos; po V. Putino pokalbio telefonu su Olandijos premjeru paaiškėjo, jog olandiškų gėlių importas į Rusiją gali būti uždraustas, nes jose yra kažkokių bakterijų.

Lygis tas pats, kaip varškės karas prieš Lietuvą ar šprotų karas prieš Latviją. Bet dabar praktiškieji olandai susidūrė su vertybiniu pasirinkimu, kai ant vienos svarstyklių lėkštės gėlių eksportas į Rusiją, o ant kitos svarstyklių lėkštės – katastrofos aukos, tarp kurių yra 193 jų tėvynainiai. Neabejoju dėl olandų pasirinkimo.

Greta Dutch Safety Board raporto vyksta ir Tarptautinės tyrimo grupės darbas, kuriam irgi vadovauja Olandija. Olandų prokuratūros atstovas liepos 16d. pranešė, jog gali būti pareikšti kaltinimai žmogžudystėmis ir kariniais nusikaltimais. Prokuratūros žodžiais, „nesitikėjome, kad pasieksime taip toli, kaip esame dabar“.

Rusijai vetavus balsavimą dėl tribunolo Saugumo taryboje, lieka galimybė kelti klausimą Generalinėje asamblėjoje, kuri vyks rugsėjį ir kur nėra veto teisės; dar galima įjungti nacionalinio teismo mechanizmą su tarptautiniu dalyvavimu.

Mano manymu, MH17 numušimo nagrinėjimas galiausiai taps teismu V. Putino režimo nusikaltimams, nes per šį nusikaltimą režimas iš apibendrinto smerkimo atmosferos patenka į apibrėžtą įstatymais lauką. Vakarai gavo progą pamauti putinizmą ant savo pamatinio poliaus – ant įstatymo viršenybės.

Rusijos bandymai stabdyti procesą manipuliacijomis rodo, jog putinistai negali iš esmės suvokti, jog teisės viršenybė reiškia, jog nebaudžiamumo nėra, ir net pozityvus Rusijos vaidmuo susitariant su Iranu nevirs užsitarnauta neliečiamybe. Tuo demokratinė Vakarų civilizacija, ginanti savo piliečius, skiriasi nuo autoritarinio Kremliaus, kuris lengva ranka atsižegnoja net savo kareivių ir tiki, jog gėles bei sviestą galima išmainyti į vertybes.