Balsai iš kapo minėjimų tribūnose

Minint Sąjūdžio 30-metį skambėjo kalbos su pagrindine melodija, kad valstybė uždaryta karste ir nuleista į kapą. Panašūs pareiškimai įvairių renginių proga iš parlamento tribūnos nebestebina, jau greičiau nustembi išgirdęs, kad į ją dar pakviečiamas kas nors, kas gali pasakyti – ne, valstybė nėra žlugusi ir artimiausiu metu neketina.

Minėjimų rengėjai antrųjų randa daug sunkiau, negu norinčių palyginti Lietuvą su Prūsija, iš kurios belikęs tiktai pavadinimas. Jei Prūsiją prarijusi Vokietija, tai Lietuvą ketina – kur ten ketina, jau, ir ne pamažu, o dideliais kąsniais ryja Briuselis. Kaip Briuseliui dažnai nurašomi pačių Lietuvos biurokratų sugalvoti įvairiausi apribojimai, taip Europos Sąjunga lyginama su sovietiniu tautų kalėjimu, nors reikia būti arba neprotingu, arba melagiu, kad sugebėtum nematyti esminio skirtumo. Laisvės pasirinkti.

Kitas šių jubiliejinių Sąjūdžio dienų pastebėjimas – neva negrįžtamai prapuolusios bendrystės jausmo paieškos. Klausimų, kodėl tada buvome tokie vieningi, o dabar nebe, pilni socialiniai tinklai ir daug kitos viešosios erdvės. Nors būti vieningais – kaip ir būdų tą parodyti – to norintiems šiandien kur kas daugiau, negu prieš tris dešimtis metų teikė Sąjūdis. Tuomet buvo iššūkis su sovietinio saugumo persekiojimo rizika – ateiti į kokią nors Sąjūdžio grupelę ir organizuoti susitikimus ar leisti laikraštį. Sąjūdžio stiprybė buvo ir ta, kad jo žmonės kalbėjosi su bet kuriuo užėjusiu ar paskambinusiu. Kartais tas juos išvargindavo iki išsekimo, kartais ir erzindavo, nes konstruktyvūs buvo ne visi. Bet reikėtų pasakyti tiems, kas jau pamiršo, ir tiems, kas tuomet nė nebuvo gimę – jokiose to meto įstaigose su žmonėmis išvis nesikalbėdavo, nes valdininkas buvo viršininkas, o viršininkas buvo Dievas. Sąjūdis parodė, kad tų dirbtinių dievų nėra, nes permainas, kaip ir bendrystę, kuria žmonės. Pirmiausia tie, kurie ką nors veikia, o ne gyvena laukdami dar vienos revoliucijos. Kalbu ne apie dar vieną, nežinia kelintą naująjį Sąjūdį iš nepatenkintų, kad savoje valstybėje negali pasiekti to, ko jai ir sau norėtų. Iš tų, kurie užuot naudojęsi visomis laisvės teikiamomis galimybėmis, labiausiai mėgsta vieną – piktintis beveik viskuo ir gal dar guostis.

Kalbu apie pačių žmonių iniciatyvą. Prieš tris dešimtis metų vienas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys davė jauniems savanoriams, budėjusiems prie telefonų patarimą: „Neturit valandas klausytis siūlymų, ką už kitus turėtumėte padaryti. Jei matot, kad gera idėja – pasveikinkit ir pasakykit, kad Sąjūdis parems. Bet tegu patys imasi iniciatyvos.“

Bendrystės jausmo paieškos ir pats bendrystės stiprinimas yra tikrai gera idėja. Jei šiandien Sąjūdžio būstinėje atsiliepčiau į jų beieškančio skambutį, žinočiau, ką sakyti. „Gera idėja. Jūs tik pradėkit, gal pradžiai su kaimynais. Sąjūdis palaikys“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi  portretas
Kiekvienas, besiveržiantis į tribūną, turėtų privalomai perskaityti šį Ritos Miliūtės straipsnį. Užtenka to kvailo dejavimo ir savęs menkinimo. Tą darbą palikim Tautos atmatoms – Putino subinlaižiams. Šių toks darbas, nors patys į Putino rojų nesiveržia.

Bravo, p. Rita

Bravo, p. Rita  portretas
Puikus straipsnis aktualia tema – visokiems niurgzliams kaip pirštu į akį.

Sutinku

Sutinku portretas
Pasakyta labai teisingai.Paskaičius kai kada komentarus,atrodo,jog rašantys badu miršta.Bet jei gali nusipirkti kompiuterį ir juo naudotis-ne toks ir vargšas esi.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    15
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
  • Mistinių Adolfo ūsų paieškos
    Mistinių Adolfo ūsų paieškos

    1942-ųjų ruduo. Ašies valstybių pajėgos, vedamos Erwino Rommelio (1891–1944), pavojingai priartėja prie Sueco kanalo. Tai – vienas iš keleto momentų, kai sprendžiamas ne tik Antrojo pasaulinio (1939–1945) karo baigties kl...

    10
Daugiau straipsnių