- Saulius Tvirbutas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad per krizę buvo neteisėtai nurėžtos algos daugiausia uždirbantiems valstybės tarnautojams, tarp jų ir teisėjams. Ginčyti teismo sprendimų nevalia, bet nori nenori kyla klausimas, kodėl sunkmečiu vieniems sumažinti pajamas yra normalu ir savaime suprantama, o kitiems – tai jau pasikėsinimas į Konstituciją?
Teisėjai aiškina, kad sumažinus aukštos kategorijos valdininkų koeficientus ir priedus pažeistos atlyginimų proporcijos, t. y. sudėtingą darbą dirbančių valstybės tarnautojų pajamos buvo priartintos prie žemesnės kvalifikacijos asmenų atlyginimų. Šiuo metu Aukščiausiojo Teismo teisėjai į rankas per mėnesį gauna 6,4 tūkst., apygardų – 5,69 tūkst., apylinkių – 4,5 tūkst. litų. Teismuose dirbantys kiti valstybės tarnautojai gauna apie 2 tūkst. litų, o pagal darbo sutartis įdarbinti buhalteriai, informatikai, raštinių specialistai – vos daugiau nei tūkstantį litų. Taigi skirtumai tarp teisėjų ir kitų teismo darbuotojų nėra tokie maži. Kitose iš biudžeto finansuojamose aukštos kategorijos pareigybėse taip pat nepastebima didelio skurdo ar dramatiško priartėjimo prie žemesniųjų tarnautojų sluoksnio. Jų algos gerokai pranoksta ir vidutinį šalies uždarbį.
2009 m. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valdininkams per krizę galima mažinti tik bazinį algų dydį. Tokiu atveju proporcingai mažėtų ir bibliotekininkų, ugniagesių, policininkų, kitų svarbių visuomenei specialistų algos. Jų pajamos ir iki sunkmečio buvo apgailėtinos. Ar dabartinis Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad jų viltys gauti didesnį atlygį nusikelia į tolimą ateitį? Juk jei padidės algos jiems, vėl bus pažeistos tos pačios šventosios proporcijos. O tada teks dar daugiau kelti atlyginimą aukštiesiems valdininkams. Deja, Lietuvos biudžetas to nepatemps, nebent norėtume sulaukti graikų likimo.
Apskritai kyla klausimas, ar tokia Konstitucija, kuri užklupus sunkmečiui neleidžia taupymo naštos perkelti daugiau uždirbantiems ir taip apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmones, yra naudinga šaliai. Gal tada verta pagalvoti apie jos tobulinimą. Nebent norime būti šalis, kur klesti aukštuomenė, o jai nugaras lenkia baudžiauninkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...