Aukštojo mokslo sistemos grimasos

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi.

Universitetai stengiasi dėl biudžeto

Aukštesnis minimalus balas leidžia bent iš dalies spręsti aukštojo mokslo devalvacijos problemą. Kita vertus, jei universitetai gali išsilaikyti tik pritraukdami vos privalomus egzaminus išlaikiusius penketukininkus, tai parodo, kokioje gilioje duobėje yra atsidūręs Lietuvos aukštasis mokslas.

Pamatinės Lietuvos aukštojo mokslo problemos yra gerai žinomos – esame vieni iš Europos „lyderių“ pagal studentų skaičių, pirmaujame pagal universitetų skaičių, tuo tarpu nė vienas iš Lietuvos universitetų nepatenka į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą. Kitaip tariant, Lietuvos aukštasis mokslas yra orientuotas į kiekybę, bet ne į kokybę.

Galutinio studentų skaičiaus valstybė kontroliuoti negali. O ir neturėtų. Siekti ar ne aukštojo mokslo yra kiekvieno laisvas pasirinkimas. Tačiau ką valstybė gali kontroliuoti, tai valstybės finansuojamų vietų, arba krepšelių, skaičius. Tuo labiau, kokias specialybes valstybė renkasi finansuoti.

Pati krepšelių sistema yra gera, nes jos esmė – tai konkurencija dėl studentų. O konkurencija verčia universitetus pasitempti ir siūlyti geresnės kokybės išsilavinimą. Tačiau didžioji bėda yra ta, kad šiandien šis konkurencinis mechanizmas neveikia, nes konkuruodami dėl studentų (tiek valstybės finansuojamų, tiek ir pačių už mokslą mokančių) universitetai užpildo tik vidutiniškai pusę savo biudžetų. Likusi pusė yra finansuojama ES lėšomis bei fiksuotais valstybės asignavimais. O tai leidžia universitetams gerai gyventi per daug nesukant galvos dėl kokybės.

Situaciją pakeis sveika konkurencija

Atjungus universitetus nuo šios valstybinio (ir ES) finansavimo bambagyslės, nemaža jų dalis nebegalėtų išgyventi, o tai juos verstų galvoti apie veiklos optimizavimą, tame tarpe – ir jungimąsi su kitais universitetais.

Tuo pačiu, jei pripažįstame, kad studentų Lietuvoje yra per daug, tai valstybė turėtų mažinti krepšelių skaičių ir didinti vieno krepšelio finansavimą. Mažesnis krepšelių skaičius ne tik leistų pagerinti finansuojamo studento parengimo kokybę, bet ir didintų konkurenciją tarp universitetų bei iš rinkos stumtų prasčiausią išsilavinimą teikiančius universitetus. Kitaip tariant, sistema, kurios pagrindas yra konkurencija, leistų pasiekti visų pagrindinių tikslų – aukštesnės kokybės bei studentų ir universitetų skaičiaus mažėjimo.

Toks pat principas turėtų būti taikomas ir moksliniams tyrimams. Dabartinė sistema, ateinanti iš planinės ekonomikos laikų, kai menkas mokslinių tyrimų biudžetas yra padalinamas kuo platesniam skaičiui universitetų geriausiu atveju leidžia tas lėšas „įsisavinti“, bet neveda prie didesnės mokslinių tyrimų kokybės. Kaip ir bet kurioje kitoje pažangioje valstybėje, moksliniai tyrimai turėtų būti finansuojami projektiniu pagrindu, t. y., universitetai turėtų konkuruoti dėl mokslinių tyrimų lėšų, o finansavimas turėtų būti griežtai susietas su tyrimų kokybe ir aiškiai apibrėžtais rezultatais.

Norint, kad ši konkurencinė sistema veiktų, yra ir dar vienas būtinas elementas. Tai – kokybiški ir patikimi reitingai, leidžiantys abiturientams pasirinkti geriausią universitetą. Šiuo metu tokių reitingų Lietuvoje nėra, o tai veda prie situacijos, kai būsimi studentai universitetą renkasi ne pagal jo kokybę, bet pagal senelių ar tėvų stereotipus bei pagal tai, kaip seniai jis buvo įkurtas.

Dažnai yra teigiama, kad universitetai yra autonominės institucijos, saugomos Konstitucijos, kad niekas negali kištis į jų valdymą. Tebūnie. Bet valstybės rankose esančių finansinių svertų daugiau nei pakanka norint iš esmės pertvarkyti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą. Tiesiog reikia leisti konkurencijai atlikti savo purviną darbą.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
Abiturientas egzaminą išlaikęs, jei atsakė teisingai į 30% klausimų...mano laikais penkiabalėje sistemoje tai buvo kuolas su pliusu...ir tokie pakliūna į aukštąsias ir...ateis mūsų valdyti?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių