- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvis – geras žmogus, turi neturi, būtinai pasidalys. Ypač jei suteikta teisė dalytis ne tuo, kas paties, o svetimoje kišenėje. Negi to svetimo turėtų būti gaila?
Vyriausybė šiuo metu svarsto, kiek valstybės ir savivaldybių įmonės galėtų skirti paramos. Dabar jos negali skirti daugiau nei 3 proc. metinio grynojo pelno, arba iki 500 tūkst. eurų, o maksimali suma vienam prašytojui negali būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Pernai geraširdžiai dėdės ir tetos mūsų visų vardu išdalijo beveik 1,75 mln. eurų paramos. Labdaringa veikla leidžiama užsiimti net nuostolingoms bendrovėms, jos per metus paramai gali išleisti iki 30 tūkst. eurų. Elgetos dalijasi su dar neturtingesniais, kuriems niekas kitas neaukoja! Štai čia tai Lietuva! O dar piktavaliai sako, kad lietuvis džiaugiasi, kai kaimyno tvartas dega. Nieko panašaus.
Anksčiau labdaringa širdimi labiausiai garsėjo "Lietuvos geležinkeliai". Viena ranka žarstė paramos pinigus, kita naikino nepelningus keleivinių traukinių maršrutus. Nors valstybinės transporto kompanijos misija yra ne visuomenės pinigus, kam nori, dalyti, bet visuomenei padėti nukakti iš taško A kad ir į tašką Z.
Viena ranka žarstė paramos pinigus, kita – naikino nepelningus keleivinių traukinių maršrutus.
Kam keliauja valstybiniai pinigai, kurie nepakliūva į valstybės ir savivaldybių biudžetus? Kas atrenka labiausiai paramos nusipelniusiuosius? Klausimų daugiau nei atsakymų. Todėl keistokai atrodo valstybės vadovų reklamuojamos akcijos, kaip antai "Padovanok vaikui vasarą" arba "Padovanok vaikui knygą". Seime politikai tvirtindami valstybės biudžetą niekada neranda papildomų pinigų vaikams, nors savo rankomis varto milijardus eurų. Galėtų palengvinti darbą valstybės ir savivaldybių įmonėms bei šalies vadovams, labdaros skirstymo naštą persikėlę ant savo pečių. Tada sykiu pasirūpintų ir vaikų vasaromis, ir knygomis, ir skaidrumu.
Tačiau paramos skirstymo saulė dar nesileis, Vyriausybė geriausiu atveju sumažins aukojamas sumas ir uždraus labdarą teikti nuostolingoms valstybės kompanijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina4
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...