Atsakomybė už pokyčius

Tarsi perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjo pranešimas, jog Klaipėdoje prieš mero rinkimų antrąjį turą vienos uostamiesčio mokyklos vadovas ir rinkimų komisijos pirmininkas ragino balsuoti už vieną kandidatų.

Girdi, mokyklai reikalinga renovacija, o senos pažintys, kaip žinome, ir kalnus nuverčia. Rinkimų komisijos pirmininkas neteko šio posto. Tik tiek. Ir nė žodžio apie tai, jog sumenkintas valstybės autoritetas ir mokytojų orumas, pasikėsinta į žmonių laisvę rinktis.

Ir kas dabar galėtų tvirtinti, jog direktoriaus prašymas neturėjo įtakos rinkimams?

Orumo ir garbės už jokius pinigus nenusipirksi, bet, kaip rodo pastarieji įvykiai, garbė ir orumas vis dar yra tik tarsi ore sklandančios sąvokos.

Lietuvoje organizuojami viešieji konkursai svarbiems valstybiniams postams užimti, bet kodėl juos laimi mažiausiai balų surinkę asmenys? Gal apskritai nebereikia tų konkursų rengti ir tam reikalui eikvoti valstybės biudžeto pinigų? Juk yra daug paprasčiau pasakyti, jog į reikiamą laisvą postą tiesiog turiu savo žmogų, ir viskas.

Demokratijos be atsakomybės nėra. Kodėl tad leidžiama menkinti valstybę, jos institucijas ir paminti žmogaus teises?

E.Vilkas dažnai kartojo, kad materialinę gerovę pajusime greitai, o dvasinės gerovės reikės palaukti.

Sakote, juk nieko neatsitiko? Ko vertos tokios sėkmės istorijos, jeigu jas kuria žodžio laisve piktnaudžiaujantys asmenys? Laisvė jau pati savaime yra vertybė, kurią reikia ginti ir puoselėti nuo mūsų pačių nesusivokimo, jog "švogerių Lietuvos" laikai turėtų būti negrįžtama praeitis.

Yra tokia sąvoka: vidinė laisvė, ir Vokietijos žurnalistų sąjunga pagerbia tokią savybę įkūnijusius nominantus.

Lietuvoje šios sąvokos neteko girdėti. Ir jei viduje esi vergas, gali užsidėti brangakmeniais nusagstytą karūną su užrašu "Laisvė", tačiau vis tiek liksi vergas. To įspaudo nepanaikins nei didžiulės sąskaitos bankuose, nei žvilgantys limuzinai.

Prisimenu vieną Sąjūdžio žmonių – šviesios atminties akademiką Eduardą Vilką, su kuriuo yra tekę kalbėti. Jis dažnai kartojo, kad materialinę gerovę pajusime greitai, o dvasinės gerovės reikės palaukti.

Jau antra gyventojų karta yra gimusi nepriklausomoje Lietuvoje. Kai praėjusį penktadienį Vokietijos miestuose, kur vyko moksleivių, protestuojančių prieš oro taršą, demonstracijos, regėjau jaunus, energingus žmones, svarsčiau: ko ankstesnės ir mano kartos nepadarėme, kad jaunimas, neapsikentęs suaugusiųjų gražbylysčių, daugelyje pasaulio valstybių išėjo į gatves pamiršęs, kad, be pilietinio aktyvumo, jie dar turi didelę atsakomybę? Pirmiausia atsakomybę ir pareigą mokytis, kitaip kova su oro tarša gali likti tik graži svajonė.

Kas gali būti puikiau už viltį matyti pasaulį švaresnį, gražesnį, taikesnį, teisingesnį? Ar ir tos uostamiesčio mokyklos mokiniai, kurios vadovas, regis, perlenkė lazdą, siekdamas vieno kandidatų palankumo, pasaulį regi tokį pat šviesų, be melo ir apgaulės? Norėčiau tuo tikėti. Netgi po pastarųjų dienų išpuolių, kai žuvo daugybė nekaltų žmonių.

Kaip tiems jauniems žmonėms, neapsikentusiems suaugusiųjų postringavimų dėl oro taršos, paaiškinti, kad ne visada ir suaugusieji girdi vieni kitus, kad pasaulyje yra ne tik balta ir juoda, kad jėgos panaudojimas sprendžiant problemas kažin ar yra svarbiausias argumentas. Negali nekęsti žmonių vien dėl to, jog jų kita kalba, kultūra, odos spalva, tikėjimas.

Nepriklausomas Vašingtono institutas "Pen Research Center" paskelbė tik ką vykusios apklausos duomenis: beveik trys ketvirtadaliai Vokietijos visuomenės yra už tai, kad nelegaliai gyvenantys žmonės būtų išsiųsti iš šalies.

Taip manantys vokiečiai nėra vieninteliai Europoje. Šitaip mano 73 proc. Švedijos, 72 proc. Nyderlandų, 69 proc. Lenkijos ir 68 proc. Vengrijos gyventojų. Iš šių šalių tik du iš dešimties apklaustųjų nenori, kad nelegalūs imigrantai būtų išsiųsti atgal.

Kitokios nuotaikos vyrauja Ispanijoje, Prancūzijoje ir JAV. Čia beveik pusė gyventojų yra prieš nelegalių imigrantų išsiuntimą. Galima net sakyti, kad šios trys šalys nelegalius emigrantus net vilioja.

Kas iki šiol padaryta, kad būtų sustabdyta nelegali imigracija? Ji tik šiek tiek pristabdyta. Tačiau problemos yra ne čia, Europoje. Iš pragaru virtusių šalių Azijoje ir Afrikoje žmonės bėga net neatsigręždami, bet Europoje jie nėra laukiami. Politikai rūpinasi savo įvaizdžiu ir kas jiems tie klajojantys vargetos?

Vokietijos televizija ZDF turi tokią laidą "Politikos barometras", kurioje keletą kartų per mėnesį aptaria Vokietijos visuomenės požiūrį į politines partijas ir politikus.

Štai iš pastarosios visuomenės apklausos paaiškėjo, jog kanclerę A.Merkel iš pirmosios vietos išstūmė jos partijos kolega Bundestago prezidentas Wolfgangas Schäuble.

Tos pačios apklausos duomenys byloja, jog 72 proc. valstybės gyventojų nori, kad kanclerė A.Merkel dirbtų iki savo kadencijos pabaigos. Piliečiai jos darbą vertina teigiamai.

Viskas vieša ir aišku. Taip yra laisvoje valstybėje, kur vyrauja nuomonių įvairovė, kur "kreivos" švietimo institucijos vadovo pastangos, ieškant naudos mokyklai, būtų tiesiog nesuprantamos, kaip ir nesuprantama žinia apie tai, kad viešąjį konkursą laimi asmuo, surinkęs mažiausiai balų.

Laisvė rinktis nėra tiesiog duotybė. Tai – didelė atsakomybė prieš valstybę ir jos piliečius. Atsakomybė už pokyčius. Štai kas skiria Rytus nuo Vakarų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aha

Aha portretas
O dar Vilkas iš pat pradžių perspėjo, kad skubam kaip nuoga(šikni)s į dilgėles. Perspėjo dar tada, kai apie stojimą į ES ir euro įsivedimą nė kriukt nebuvo. Šventą teisybę kalbėjo! Kad jau įsėdom, tai įsėdom, sėdim sau dilgėlyne pliki laisvi ir džiaugiamės...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių