- Virginijus Savukynas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kažkada garsus menininkas Andy Warholas pasakė, kad kiekvienas gali sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės.
Šiandien socialinių tinklų amžiuje kiekvienas gali sulaukti ne šlovės, bet penkiolikos gėdos minučių. Ir nebūtinai jis ką nors blogo turi padaryti. Tiesiog visi mes darome klaidų. Kiekvienas iš mūsų daro klaidų. Tai neišvengiama. Jų darome ir darbe, ir privačiame gyvenime. Socialiniams tinklams įsiskverbus į visas gyvenimo sritis bet kuris paklydimas gali tapti viešas. O pasekmės gali būti milžiniškos.
Nereikia, kad būtum garsus, žinomas, turintis galią žmogus. Bet kuris iš mūsų gali patekti ant viešumos ešafoto.
Šiandien, kai visi turi mobiliuosius telefonus, kurais galima įrašyti, nufilmuoti, tai, kas anksčiau buvo privatu, gali tapti vieša. O jei iš įrašo paliks tik kelias frazes be konteksto, apskritai gali virsti dideliu skandalu.
Tikriausiai žinote Vakarų pasaulio košmarą apie Didįjį brolį. Valdžia stebi kiekvieną pilietį, viską apie jį žino ir todėl gali kontroliuoti. Tas košmaras jau išsipildė. Mes vienas kitą stebime. Ir su piktdžiuga parodome kito klaidas, suklydimus. Ir pradedame visuotinę smerkimo kampaniją. Taip vyksta socialiniuose tinkluose. O pagal jų nuotaikas gyvena ir žiniasklaida.
Akivaizdu, kad mes privalome neužsimerkti prieš blogus dalykus, kad aiškiai turėtume brėžti, kas yra moralu ir kas yra amoralu. Tačiau kur yra riba, nuo kurios prasideda tyčiojimasis, persekiojimas?
Kad ir ką kalbėtume, žmogaus prigimtis yra tokia, kad mes norime kitą pasmerkti, – tuomet patys sau gražesni ir geresni atrodome. Mums patinka, kai kas nors tyčiojasi iš tų, kurie mums nepatinka. Ir tuo džiaugiamės, skatiname tas patyčias. Juk tai taip smagu, „blogiečiai“ bent jau sugėdinti.
Kaip mes džiaugiamės, kai tyčiojamas iš Seimo narių. Puiku, jiems taip ir reikia, jie politikai, jie turi už viską atsakyti. Be to, juk yra žodžio laisvė, kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę. Tačiau pamirštama, kad jie taip pat kažkieno sūnūs ar dukros, kad jie yra tėvai, broliai, seserys. Ar jiems malonūs jų artimųjų atžvilgiu laidomi prakeiksmai? Juk iš karto pakeičiame savo nuomonę, kai penkiolika minučių gėdos aplanko mus ar mums artimus asmenimis. Tuomet pamirštama ir žodžio laisvė ir kitos teisės. Prisimenamas žmogiškumas, atlaidumas, pagarba ir tolerancija.
Karuselė užsukta, jai vien politikų nepakaks, per šią mėsmalę pereis visi. Ir čia tikrai nieko nepakeisi. Nėra jokio recepto. Reikia išmokti gyventi.
Didysis brolis jau stebi kiekvieną. Tas Didysis brolis išsisklaidė kiekviename iš mūsų. Mes esame kolektyvinis Didysis brolis. Su savo skirtingomis pažiūromis, su savo simpatijomis ir antipatijomis, su savo kompleksais ir ydom. Mes vienas kitą stebim ir kiekvieną rytą laukiam – o ką šį kartą aplankė penkiolika minučių gėdos.
Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...
-
Suvalgė patinėlį2
Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...
-
Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...