A.Sysas: profsąjungoms trūksta solidarumo ir idėjų

Algirdas Sysas vienas iš socialdemokratų lyderių ir aktyvus profsąjungų reikalų žinovas Lietuvoje sako palaikantis "Autrolio" darbuotojų ir profsąjungos sprendimą streikuoti, tačiau mano, kad šalies darbuotojų profesinėms sąjungoms trūksta idėjų, veiklių žmonių ir solidarumo.

Ar domėjotės Kauno „Autrolio“ darbuotojų streikais ir kokį įspūdį susidarėte stebėdamas profsąjungos veiksmus?

Aš palaikau šios profsąjungos siekį. Bendrovės vadovybė priimdama sprendimus turi tartis ir derėtis su profesine sąjunga. Nežinau visų teisinių niuansų, teko girdėti, kad teismas nusprendė, jog streikas buvo neteisėtas. Tačiau Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai maždaug prieš aštuonis metus streikavo Vilniaus troleibusų parko darbuotojai. Vilniaus savivaldybė taip pat kreipėsi į teismą ir teismas buvo priėmęs sprendimą uždrausti streiką, tačiau vėliau per tarptautines organizacijas buvo įrodyta, kad teismas neteisingai pasielgė pažeisdamas dirbančiųjų teises streikuoti.

Žiūrint į Darbo kodeksą, tai jo nuostatos organizuojant streikus buvo liberalizuotos, bet jei Lietuvą lyginame su kitomis ES valstybėmis, tai pas mus streikai nevyksta. Ramybės zona. Kai žmonių pajamos mažėja, visame pasaulyje prasideda protestai ir streikai. Tokiu būdu žmonės supranta, kad gina savo teises. Tai yra galutinis būdas spręsti problemas, kurių nenorima spręsti derybų būdu.

Lietuvoje darbdaviai skeptiškai žiūri į tai, kad žmonės reikalauja socialinių garantijų, laisvių. Žmonės nori turėti ne tik pareigas, bet ir teises. Tarp Lietuvos darbdavių vyrauja požiūris į darbuotojus - reikalingi tik užduotims atlikti.

Pavyzdys, vidaus reikalų ministras pristatė policijos įstatymo straipsnio pakeitimus, kurie aktualūs profesinėms sąjungoms. Kai ministro paklausiau, ar pakeitimų projektai buvo bent parodyti profesinėms sąjungoms, ar išklausyta jų nuomonė, sulaukiau atsakymo, kad pakeitimais nesprendžiami socialiniai klausimai, todėl ir rodyti profsąjungoms nereikia - taip Lietuvoje suprantamas socialinis dialogas.

Ar neatrodo, kad profsąjungų veiksmai Lietuvoje yra chaotiški, todėl ir jų veiklos pasiekimai nėra dideli?

Chaotiškumo yra ir iš darbdavių ir iš profsąjungų pusės. Profsąjungos yra galingesnės tuomet, kai veikloje dalyvauja solidariai, kai streikuoja Kaunas, jį palaiko Vilnius ir atvirkščiai. Lietuvoje solidarumo nėra, galbūt jis atsiras po 10 - 15 metų.

Galbūt nesolidarumo jausmas atėjo iš sovietinių laikų, kai profsąjungos neturėjo savarankiškumo, sprendimai buvo nuleidžiami iš viršaus?

Taip negalėčiau tvirtinti, juk užaugo nauja karta. Tai aiškinu šiek tiek kitaip. Ar žinote nors vieną lietuvių pasaką, kurioje brolis broliui padeda? Tokios nėra. Solidarumas turi būti išugdomas. Bepigu prancūzams, kurių net herbe parašytas šis žodis. Mūsų himne yra žodžiai "Vienybė težydi", bet tai - paskutiniai himno žodžiai, kurie dažniausiai nudainuojami. Solidarumui reikia laiko.

Kokių dar savybių trūksta Lietuvos profsąjungoms, kad jos prilygtų senas tradicijas turinčioms JAV ir Europos profsąjungoms?

Trūksta patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis. Tarp profsąjungų ir darbdavių turi vykti lygiavertės derybos, keliami normalūs reikalavimai, remiamasis turi būti ne emocijomis, o skaičiais. Tačiau tam subrendusios turi būti abi pusės. Jei darbdaviai tam nesubrendę, liks ta pati situacija. Jei jie sakys, kad mes visi kvailiai, o jie žino, ką daro, jie protingiausi ir nusispjauti į mūsų šeimų reikalus, vaikus, kad svarbiausia - verslo planas, tuomet nieko nebus.

Bet ar netrūksta idėjų, išminties ir profsąjungoms, kad pastarųjų veikla būtų aukštesnio lygio?

Idėjų ir proto trūksta visose srityse. Pažiūrėkite, kas darosi Seime: gyventojai išrenka Seimo narius, o po savaitės Seimo reitingas muša populiarumo antirekordus. Lyderių trūksta visur. Lietuvoje slopinama bet kokia iniciatyva ginti savo nuomonę. Žmogus, kuris turi savo nuomonę ir kuris bando ją ginti, yra apšaukiamas ir suniekinamas.

Tam žmogui nesudaroma galimybė pasisakyti, tokia pati situacija profsąjungose. Jeigu kas nors bando ginti ir atstovauti darbuotojų interesus, pirmiausia padaroma viskas, kad tas žmogus būtų išmestas. Jo išmetimas pateisinamas tuo, kad jis kenkia kolektyvui, nors iš tiesų žmogus pasako, kad galima gyventi kitaip.

Kokią profsąjungų ateitį regite Lietuvoje, ar profsąjungos transformuosis ir taps panašiomis į kitas ES profsąjungas ar padėtis išliks tokia pati?

Aš optimistas. Niekur nedingsime, tuo labiau, kad esame ES nariai. ES socialiniam dialogui, deryboms skiria labai daug dėmesio. Jei apžvelgtume Europos Parlamento (EP) sudėtį, tai pamatytume, kad 80 procentų senųjų Sąjungos valstybių atstovai parlamente - buvę profsąjungų nariai.

Todėl nieko keista, kai Europos Komisija siūlo liberalias permainas Europoje, EP nariai joms dažnai nepritaria. Nepritaria todėl, kad EP dirbantys žmonės mato ne tik verslo, bet ir žmonių interesus.

Būsime priversti keistis. Kuo ilgiau darbdaviai eksploatuos dirbančiuosius, tuo bus didesnis nepasitenkinimas. Lietuviai turi ir kitą kovos būdą, jie nekelia reikalavimų, nebando derėtis ar streikuoti. Jie susideda lagaminus ir išvyksta į Airiją, Didžiąją Britaniją ar kitas valstybes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    6
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    20
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių