A.Sysas: profsąjungoms trūksta solidarumo ir idėjų

Algirdas Sysas vienas iš socialdemokratų lyderių ir aktyvus profsąjungų reikalų žinovas Lietuvoje sako palaikantis "Autrolio" darbuotojų ir profsąjungos sprendimą streikuoti, tačiau mano, kad šalies darbuotojų profesinėms sąjungoms trūksta idėjų, veiklių žmonių ir solidarumo.

Ar domėjotės Kauno „Autrolio“ darbuotojų streikais ir kokį įspūdį susidarėte stebėdamas profsąjungos veiksmus?

Aš palaikau šios profsąjungos siekį. Bendrovės vadovybė priimdama sprendimus turi tartis ir derėtis su profesine sąjunga. Nežinau visų teisinių niuansų, teko girdėti, kad teismas nusprendė, jog streikas buvo neteisėtas. Tačiau Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai maždaug prieš aštuonis metus streikavo Vilniaus troleibusų parko darbuotojai. Vilniaus savivaldybė taip pat kreipėsi į teismą ir teismas buvo priėmęs sprendimą uždrausti streiką, tačiau vėliau per tarptautines organizacijas buvo įrodyta, kad teismas neteisingai pasielgė pažeisdamas dirbančiųjų teises streikuoti.

Žiūrint į Darbo kodeksą, tai jo nuostatos organizuojant streikus buvo liberalizuotos, bet jei Lietuvą lyginame su kitomis ES valstybėmis, tai pas mus streikai nevyksta. Ramybės zona. Kai žmonių pajamos mažėja, visame pasaulyje prasideda protestai ir streikai. Tokiu būdu žmonės supranta, kad gina savo teises. Tai yra galutinis būdas spręsti problemas, kurių nenorima spręsti derybų būdu.

Lietuvoje darbdaviai skeptiškai žiūri į tai, kad žmonės reikalauja socialinių garantijų, laisvių. Žmonės nori turėti ne tik pareigas, bet ir teises. Tarp Lietuvos darbdavių vyrauja požiūris į darbuotojus - reikalingi tik užduotims atlikti.

Pavyzdys, vidaus reikalų ministras pristatė policijos įstatymo straipsnio pakeitimus, kurie aktualūs profesinėms sąjungoms. Kai ministro paklausiau, ar pakeitimų projektai buvo bent parodyti profesinėms sąjungoms, ar išklausyta jų nuomonė, sulaukiau atsakymo, kad pakeitimais nesprendžiami socialiniai klausimai, todėl ir rodyti profsąjungoms nereikia - taip Lietuvoje suprantamas socialinis dialogas.

Ar neatrodo, kad profsąjungų veiksmai Lietuvoje yra chaotiški, todėl ir jų veiklos pasiekimai nėra dideli?

Chaotiškumo yra ir iš darbdavių ir iš profsąjungų pusės. Profsąjungos yra galingesnės tuomet, kai veikloje dalyvauja solidariai, kai streikuoja Kaunas, jį palaiko Vilnius ir atvirkščiai. Lietuvoje solidarumo nėra, galbūt jis atsiras po 10 - 15 metų.

Galbūt nesolidarumo jausmas atėjo iš sovietinių laikų, kai profsąjungos neturėjo savarankiškumo, sprendimai buvo nuleidžiami iš viršaus?

Taip negalėčiau tvirtinti, juk užaugo nauja karta. Tai aiškinu šiek tiek kitaip. Ar žinote nors vieną lietuvių pasaką, kurioje brolis broliui padeda? Tokios nėra. Solidarumas turi būti išugdomas. Bepigu prancūzams, kurių net herbe parašytas šis žodis. Mūsų himne yra žodžiai "Vienybė težydi", bet tai - paskutiniai himno žodžiai, kurie dažniausiai nudainuojami. Solidarumui reikia laiko.

Kokių dar savybių trūksta Lietuvos profsąjungoms, kad jos prilygtų senas tradicijas turinčioms JAV ir Europos profsąjungoms?

Trūksta patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis. Tarp profsąjungų ir darbdavių turi vykti lygiavertės derybos, keliami normalūs reikalavimai, remiamasis turi būti ne emocijomis, o skaičiais. Tačiau tam subrendusios turi būti abi pusės. Jei darbdaviai tam nesubrendę, liks ta pati situacija. Jei jie sakys, kad mes visi kvailiai, o jie žino, ką daro, jie protingiausi ir nusispjauti į mūsų šeimų reikalus, vaikus, kad svarbiausia - verslo planas, tuomet nieko nebus.

Bet ar netrūksta idėjų, išminties ir profsąjungoms, kad pastarųjų veikla būtų aukštesnio lygio?

Idėjų ir proto trūksta visose srityse. Pažiūrėkite, kas darosi Seime: gyventojai išrenka Seimo narius, o po savaitės Seimo reitingas muša populiarumo antirekordus. Lyderių trūksta visur. Lietuvoje slopinama bet kokia iniciatyva ginti savo nuomonę. Žmogus, kuris turi savo nuomonę ir kuris bando ją ginti, yra apšaukiamas ir suniekinamas.

Tam žmogui nesudaroma galimybė pasisakyti, tokia pati situacija profsąjungose. Jeigu kas nors bando ginti ir atstovauti darbuotojų interesus, pirmiausia padaroma viskas, kad tas žmogus būtų išmestas. Jo išmetimas pateisinamas tuo, kad jis kenkia kolektyvui, nors iš tiesų žmogus pasako, kad galima gyventi kitaip.

Kokią profsąjungų ateitį regite Lietuvoje, ar profsąjungos transformuosis ir taps panašiomis į kitas ES profsąjungas ar padėtis išliks tokia pati?

Aš optimistas. Niekur nedingsime, tuo labiau, kad esame ES nariai. ES socialiniam dialogui, deryboms skiria labai daug dėmesio. Jei apžvelgtume Europos Parlamento (EP) sudėtį, tai pamatytume, kad 80 procentų senųjų Sąjungos valstybių atstovai parlamente - buvę profsąjungų nariai.

Todėl nieko keista, kai Europos Komisija siūlo liberalias permainas Europoje, EP nariai joms dažnai nepritaria. Nepritaria todėl, kad EP dirbantys žmonės mato ne tik verslo, bet ir žmonių interesus.

Būsime priversti keistis. Kuo ilgiau darbdaviai eksploatuos dirbančiuosius, tuo bus didesnis nepasitenkinimas. Lietuviai turi ir kitą kovos būdą, jie nekelia reikalavimų, nebando derėtis ar streikuoti. Jie susideda lagaminus ir išvyksta į Airiją, Didžiąją Britaniją ar kitas valstybes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie ministrą, mamą ir žemę
    Apie ministrą, mamą ir žemę

    Žemės ūkio ministras kažin ar beatsirinktų, kaip ten buvo su ta svetima, arta ir įmokas atnešusia žeme. Vieną kartą jis sako, kad nežinojo, kieno žemė, ir sužinoti negalėjo. Kitą, kad žinojo, dar kitą kalba, kad turi įrodymų, jog žem...

    10
  • Sankcijų Rusijai spragos
    Sankcijų Rusijai spragos

    Reikia smogti Rusijos elito aktyvams užsienyje. Tai didina spaudimą Vladimirui Putinui – tuomet jis liausis grasinti Rusijos kaimynėms ir pažeidinėti savo valdinių žmogaus teises. ...

    3
  • Akcizas už meilę
    Akcizas už meilę

    Seimas patvirtino, kad Lietuvoje yra 15 priklausomybių. Nuo alkoholio, apsipirkinėjimo, darbo, interneto, lošimų, maisto, medikamentų, narkotikų, nikotino, patyčių, pinigų, santykių, smurto, valdžios ir sekso. Šią savaitę Seimo Prikla...

    1
  • Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?
    Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?

    Akivaizdu, kad pastaruoju metu Lietuvos Vyriausybę gaubia kaitinanti atmosfera. Jau beveik mėnesį Teisingumo ministerijos vadovo kėdė tuščia, o bandymas ministru siūlyti advokatą Giedrių Danėlių buvo nesėkmingas. Žemės ūkio ministro Broni...

    7
  • Šnabždančio acto kronikos
    Šnabždančio acto kronikos

    2018-ųjų mūsų Viešpaties metų balandžio 14 dieną JAV prezidentas Donaldas Johnas Trumpas (1946), objektyvių aplinkybių paakintas, dukters Ivankos paprašytas ir išmintingų patarėjų paragintas, nusprendė pasiųsti aiški...

    6
  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

    1
  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
  • Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?
    Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?

    Šimtmečio politinės korupcijos byla pagaliau pasiekė teismą. Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjams, kaltinamiems šioje byloje, ką tik įteikti kaltinamieji aktai. Ar tai reiškia, kad neap...

    3
  • Šansas pelenei
    Šansas pelenei

    Šios dienos "Žalgirio", o galbūt ir viso Lietuvos krepšinio gerbėjai laukė daugiau nei dešimtmetį. Nuo pat 2004-ųjų, kai Šarūnas Jasikevičius, Derrickas Sharpas ir kompanija iš jų rankų išplė&scar...

  • Higieninio įkloto poreikis
    Higieninio įkloto poreikis

    Prieš ketvirtį amžiaus diduma tada tik besiformuojančio Lietuvos verslo savo veiklos aplinkai svarbius sprendimus priimančius politikus ragino vadovautis požiūriu, esą „Lietuvos verslas turi tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“. Prekyba...

Daugiau straipsnių