Artėjantį rudenį išduoda rugpjūčio naktys

Rugpjūčio mėnesį galėsime dar pasidžiaugti ne tik vasaros šiluma, bet ir jos dosnumu. Mėnesio pradžioje prinoksta vasariniai obuoliai, daržo gėrybės, miške – uogos ir grybai.

Nuo seno mėnuo vadintas tiesiog pjūčiu – juk rugiai paprastai jau būdavo nukirsti, o laukuose belikęs javų vasarojus ir linai. Todėl senuose raštuose galima rasti ir visjavio pavadinimą. Ten sutinkamas įrašytas taip pat mėnuo žilis. Ar ne taip įvardintas, kad prinokę javai jau pakeitė laukų spalvą?

Rugpjūtis – naujesnių laikų pavadinimas, atsiradęs ėmus auginti nebe tokius birius rugius. XIX a. kalendoriuose dar sutinkami degėsio bei šiliaus vardai. Matyt, saulės išdegintų sakingų pušynų kvapas bus davęs šiuos pavadinimus. O pagal daugiamečius orų stebėjimo duomenis, rugpjūčio vidutinė temperatūra mūsų krašte yra 16,2 laipsniai šilumos, tačiau jo pabaigoje nukrinta žemiau 15 laipsnių. Štai kodėl rugpjūčio antroji pusė seniau vadinta nuorudeniu arba parudene.

Lietaus šį mėnesį prilyja mažiau – apie 74–76 mm, rečiau grumena ir perkūnija. Saulė šviečia 232 val. Atrodytų, nemažai. Tačiau diena per šį mėnesį sutrumpėja net dviem valandomis. Net sakoma: „Nuo Žolinės diena šuoliais trumpėja.“ Kitas priežodis taip rugpjūtį apibūdina: „Nužydėjus rožėms, krinta šaltos rasos.“ Todėl upelių slėnius ir paežeres nuo pavakarės iki pat vėlyvo ryto apsiaučia balto rūko skraistės. Ir rasos karoliukai papuošia jau visur boluojančius voratinklius.

Netrukus vakaro sutemose ja keliaus gervių bei žąsų virtinės. O nakties dangų papuoš ugninės meteorų strėlės. Jų, vadinamų perseidais, dažniau reiktų tikėtis antrąją savaitę.

Artėjantį rudenį išduoda ir rugpjūčio naktys. Kaskart tamsėjančiame skliaute nusidriekia balzgana Paukščių Tako juosta. Netrukus vakaro sutemose ja keliaus gervių bei žąsų virtinės. O nakties dangų papuoš ugninės meteorų strėlės. Jų, vadinamų perseidais, dažniau reiktų tikėtis antrąją savaitę.

Sakoma, kad rugpjūtis arba pratęsia vasarą, arba atkelia vartus rudeniui. Nelygu metai, juolab kai dabar įsivyravo tokie kontrastingi orai. Kad dėl trumpėjančios vasaros netaptų liūdna, verta prisiminti rugpjūtį turint tiek pat dienų, kiek ir liepa – 31-ą. Tokį keistą kalendorių paveldėjome iš senovės Romos. Tik mėnesių vardus, kaip reta tarp Europos tautų, išsaugojome savus, nes jie išreiškia mums rūpimus darbus ir gamtoje vykstančius pasikeitimus. Romėnai gi abudu šiuos vasaros mėnesius buvo paskyrę savo imperatorių garbei ir atminčiai – dieviškiems cezariams Julijui Gajui ir Augustui Oktavianui. Vienas Romos valdovas negalėjo būti viršesnis už kitą, todėl mėnesių trukmė ir buvo sulyginta, rugpjūčiui vieną papildomą dieną nugvelbus iš vasario. Kuris ir taip pats trumpiausias metuose! Ką gi, tegu žiema būna trumpesnė, o vasaros darbymetis ar atostogų metas – ilgesnis.

Tiesa, abu imperatoriai ženkliai prisidėjo prie to, kad pasaulis turėtų visuotinai naudojamą kalendorių. Julijaus Gajaus Cezario iniciatyva, pasikvietus egiptiečių astronomą Sozigeną, 46 m. prieš Kristaus gimimą buvo pradėta kalendoriaus reforma, kurią užbaigė valdovo įsūnis Augustas Oktavianas. Pasaulis romėnų kalendorių ilgai naudojo ir tebenaudoja, tik popiežiaus Grigaliaus XIII 1582 m. kiek pakoreguotą. Nėra jis tobulas, nes turi skirtingą dienų skaičių mėnesiuose, metų ketvirčiuose; savaitės dienos vis kitu skaičiumi prasideda; taigi labai nepatogus apskaičiuojant darbo laiką. Be to, kasmet tenka iškirsti didžiulius miškų plotus popieriaus gamybai, kad išspausdinus naujus kalendorius. Matematikai yra sukonstravę ne vieną amžinojo kalendoriaus struktūrą. Prancūzai jau Didžiosios revoliucijos laikais, XVIII a. pabaigoje buvo įsivedę kalendorių, suderintą su dešimtaine sistema, parą sudaliję į 10 valandų. Tačiau visi kalendorinės reformos projektai pasmerkti likti popieriuje ar kompiuterio atmintyje, nes jie neatsižvelgia į tai, kad kalendorius yra istorinės atminties talpykla. Jame sudėstyti religijos, tautos, valstybės, šeimos įvykiai. Net ir kiekvieno iš mūsų gimtadienis bei vardadienis... Tad, kaip romėnai sakydavo, „Carpe diem“ – naudokimės šia diena, ji mūsų. Bet naudokitės protingai – darbui, šeimai, poilsiui...

Taigi, šis rugpjūtis ir prasideda mėnuliu, einančiu į pilnatį. O pagal tradicinius papročius, kilusius iš gamtos reiškinių atidaus stebėjimo, tai geras laikas derlių suvežti nuo laukų. Kaimo senoliai sakydavo – jei bus suvežta per mėnulio pilnatį, duonos ir pyrago užteks visiems metams. Priežodžiu „Ant Žolinės – javų pilnos klojimo šalinės“ raginama negaišuoti su šiais darbais. O kaip javus atginti nuo pelių, kurios rudenėjant taip ir taikosi įsitaisyti klojime? Norint apsisaugoti nuo šių nenaudėlių, šalinės būdavo išbarstomos gailiais. Arba ten susmaigstomos berželių šakelės, pašventintos bažnyčioje per Sekmines ar Devintines.

Maža to, ūkininkai griebdavosi ir burtų. Javus stengdavosi suvežti penktadienį, mat ir pelės tądien pasninkaujančios. Pėdų ryšių mazgus kraunant reikia atsukti į viršų, o ražus – tekančio mėnulio link. Į pirmą vežimą įmesdavo nuo lauko pakėlę tris nemažus akmeniokus, parvežę juos sudėdavo šalinės kamputyje. Kad pelės pirmiausia į juos dantis nusilaužtų... O štai vežant pro kiemo vartus paskutinįjį vežimą, labai atidžiai būdavo stebima, kad joks grūdelis neišbirtų ir neliktų anapus vartų. Nes antraip „duona išeitų iš namų“. Žinia, šie papročiai dabar svarbūs tik etnologams, ieškantiems juose senosios baltų pasaulėžiūros ir mitologijos atspindžių. Įdomūs gali būti visiems tautiečiams kaip etnokultūros žaismė... Palinkėkime ūkininkaujantiems gero derliaus, tokio, kad „klojimo šalinės braškėtų“.

O štai kai kas ir iš mokslo derliaus. Nors vasarą paprastai moksliniai renginiai nevyksta, praeitą savaitgalį Vilniuje susirinkta į tarptautinę konferenciją, skirtą paminėti 215-osioms Ignoto Domeikos gimimo metinėms. Jos metu pristatyta autorių kolektyvo parengta knyga, išsamiai nušviečianti šio geologo ir gamtininko, pirmojo Čilės universiteto rektoriaus gyvenimą ir darbus. Tai bene žinomiausias pasaulyje mūsų tėvynainis, Vilniaus universiteto auklėtinis. Savo mylimoje tėvynėje negalėjęs realizuoti kūrybinių ambiciją, nes kovojo už jos laisvę 1831 m. sukilime. Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje iki rudens veiks įdomi paroda, paskirta žmogui, pasiekusiam svetur mokslo šlovės viršūnes, bet svajonėse vis grįžtančiam į  žaliuojančias Lietuvos pievas ir miškus. Savo dienoraštyje įrašiusiam: „Tautos turi sąžinę...“


Šiame straipsnyje: rugpjūtis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Justas

Justas portretas
Nebukit tokie pikti,pavydus neismaneliai. Straipsnis paaiskinantis, PUIKUS. ACIU uz toki nuostabu straipsni. Visada,su didziausiu malonumu,klausome ir per radija p. L.Klimkos pasakojimu. Kur tik "pagauname" skaitome Jo straipsnius. Jam linkime kuo stipresnes sveikatos ir laukiame Jo straipsniu,pasakojimu. ACIU.

Alina

Alina portretas
Nuostabus straipsnis. Paskaitai ir taip viskas aišku su tuo rugpjūčiu. Laukiu daugiau apie gamtą straipsnių. Ačiū.

Xxx

Xxx portretas
Tiek daug šūdo prirašyta.Niekam nesvarbu tas pliurpalas.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
Daugiau straipsnių