Ar Vengrijos tauta pasirinko gerai?

Savaitės pradžioje didžiulio užsienio spaudos dėmesio sulaukė sekmadienį vykę Vengrijos parlamento rinkimai, kurių rezultatus vieni stebėtojai, net ir pačioje Vengrijoje, pasitiko su neslepiamu liūdesiu, bet kiti jokios tragedijos čia neįžiūrėjo.  

Vokietijos regioninio dienraščio „Neue Osnabrücker“ teigimu, dėl to, kad „Viktoras Orbanas perrinktas, politika Europoje nepatapo paprastesnė. Tačiau jo pergalė nėra ir katastrofa.

Europos stiprybė glūdi sugebėjime skirtingus interesus ir politikos stilius integruoti. Kartais tai pavyksta geriau, kartais blogiau. Faktas lieka faktu, kad V. Orbanas praeityje paliesdavo labai svarbius klausimus.

Tai, kad Europos Sąjunga sukūrė vidaus erdvę liberalumui, tuo pačiu nepasirūpindama veiksmingai apsaugoti savo išorinių sienų, buvo klaida. Ją koreguoti – tatai Budapeštas pagrįstai ir reikalavo. Ši žinia pagaliau pasiekė ir Briuselį“, – teigė Osnabriuko laikraštis.

Po rinkimų Vengrijoje Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ kalbėjosi su Europos Parlamento nariu iš Bavarijos Marku Ferberiu, atstovaujančiu Krikščionių socialinei sąjungai (CSU). Politikas ragino „problemų Rytų Europoje nesuvesti vien tik į V. Orbaną“ ir „gynė jį nuo iš Europos atskambančios visuotinės kritikos.

Juk Vengrija patenkina pagrindines demokratinei teisinei valstybei keliamas sąlygas. O V. Orbanas vėl perrinktas į savo postą labai didele persvara, su juo reikės bendradarbiauti ir ateityje“.

Kitame pokalbyje Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ vengrų publicistas György Dalosas teigė, jog Vengrijos rinkimai ir V. Orbano pergalė juose reiškia „vieno žmogaus demokratijos „sucementavimą“. V. Orbano valdžia jokią akimirką nebuvo pavojuje“.

To priežastis – ne tik opozicijos silpnumas, bet ir vengrų visuomenės bazinis poreikis pajusti socialinį saugumą – „būtent šitai V. Orbanas ir pažadėjo“.

Pasak Budapešto dienraščio „Nepszava“, „didelis, net 70 procentų siekęs rinkėjų aktyvumas naujajam parlamentui, kuriame V. Orbano partija turės pernelyg ryškią daugumą, suteikia stiprų legitimumą. Opozicinės partijos susilpnintos“.

„Tačiau demokratinėms jėgoms dabar ne laikas liautis kovojus su V. Orbano galia. Joms nevalia nieko nedaryti ir tik stebėti, kaip demokratija Vengrijoje miršta“, – rašė Vengrijos sostinės laikraštis.

Nemažiau kritiškai atsiliepė ir kaimyninės Slovakijos sostinės dienraštis „Sme“: „kainą už ministro pirmininko V. Orbano pergalę dabar turės sumokėti kelios kartos. Žinoma, niekas politiškai blaivus nesitikėjo, kad jis rinkimus pralaimės. Tačiau V. Orbano kritikai vylėsi, jog rinkimai opozicijai išeis geriau.“

„Vietoj to V. Orbanui dabar niekas netrukdys iš kelio pašalinti likusius politinius barjerus ir kliuvinius. Taip darydamas jis galės nurodyti į jam  suteiktą stiprų politinį mandatą: jo partija „Fidesz“ laimėjo parlamento rinkimus, kuriuose dalyvavo nelauktai didelis skaičius rinkėjų“, – rašė Bratislavos laikraštis.

Slovėnijos dienraščio „Dnevnik“ požiūriu, „Orbano  rinkimų strategija  susidėjo iš neapykantos užsieniečiams. Islamui ir Europos Sąjungai kurstymo. Ir jam tai dar vieną kartą pasisekė“.

Belgijos regioninis laikraštis „Morgen“ reiškė nuomonę, kad europarlamentinė „Europos liaudies partija“, kuriai priklauso ir V. Orbano partija „Fidesz“, nebeturėtų ilgiau Vengrijos premjerą užstoti. Jau pribrendo laikas, kad Jean-Claude`as Junckeris ir jo partijos kolegos pasipriešintų tam būdui, kuriuo jų partijos draugas V. Orbanas pateisina savo vykdomą europietiškų vertybių griovimą.

Tai Europos Parlamento ir Europos liaudies partijos užduotis dabar V. Orbaną rimtai įspėti, kad jo bandymas užsieniečiams priešišką ir rinkimų kampanijoje siūlytą antieuropietišką politiką praktiškai įgyvendinti neliks be pasekmių.

Jeigu Vengrijos ūkis auga, tai daugiausia Europos Sąjungos dėka. Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas turėtų V. Orbanui priminti, kokia buvo narystės Europos Sąjungoje išankstinė sąlyga: ogi pagarba laisvėms ir teisinei valstybei“.

Strasbūro dienraštis „Dernieres Nouvelles d`Alsace“ pažymėjo, kad „nors Viktoro Orbano rinkėjai gerai supranta, jog nemažai jų ekonominių ir socialinių teisių bei laisvių yra apribojamos, vis dėlto Vengrija dar vis yra demokratija su laisvais rinkimais.

Tiesa ta, kad V. Orbanas tinka didelei Vengrijos visuomenės daliai“.

Vis dėlto Pietų Vokietijos nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ V. Orbaną pavadino „sėkmingu skaldytoju, potencialiai keliančiu nemažą grėsmę ES ateičiai, nes jis ir jo šalininkai po ES stogu atnaujina nacionalizmą ir pakerta pagrindines demokratines vertybes.

Tačiau užuot į tai energingai ir gynybiškai reagavusi, Europos Sąjunga stovi tarsi be plano ir be nuovokos ir dar V. Orbano populistinius protrūkius paskatina dosnių dotacijų pinigais“.

Bet Regensburge išeinantis dienraštis „Mittelbayerische“ teigė, jog „galima V. Orbano ir jo rinkėjų argumentus laikyti nevykusiais, tačiau negalima jų automatiškai diskredituoti, kaip tai padarė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.

Jis pavadino V. Orbano požiūrį „vertybiniu piktybiniu augliu, kurį reikia neutralizuoti“. Tai ne ką priimtiniau nei kai kurie rasistiniai V. Orbano pasisakymai“.

Švabiškame Ulme leidžiamas leidinys „Südwest-Presse“ taip pat sukritikavo J. Asselborno žodžius ir teigė, kad „Europa turi suvokti, jog daugelis Rytų Europos šalių į Europos Sąjungą žiūri ne kaip į vertybių bendruomenę, bet kaip į rinką ir milžinišką perskirstymo mašiną – na, ir kaip į atpirkimo ožį“.

Nacionalinio dešiniųjų liberalų dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ nuomone, „V. Orbanas vertina Europos Sąjungos teikiamas ekonomines galimybes, susijusias ne tik su perskirstymo mokėjimais, bet ir su produkcijos realizavimu rinkose.

Vengrija bei kitos ES valstybės, ypač Vokietija, suinteresuotos, kad grioviai tarp jų negilėtų, o būtų įveikti. Užtat V. Orbanas turėtų liautis beatodairiškai kalbėjęs ir veikęs, bet užtat ir kiti turėtų pripažinti, kad V. Orbanas yra teisėtai išrinktas savo šalies vadovas, kuriam globėjiškai įsakinėti nederėtų“.

Leipcigo „Volkszeitung“ vis dėlto reiškė nepasitenkinimą, kad „patosu ir sąmokslo teorijomis apkrautos V. Orbano kalbos apie nuo migrantų „invazijos“ ir Briuselio jėgų „okupacijos“ gintis priverstą Vengriją rinkėjus įtikino.

Prie V. Orbano kurso prisitaikiusi žiniasklaida nedrįso ir nesiryžo mesti šviesos ant Vengrijoje per mažai finansuojamų švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų. Vietiniai laikraščiai ir radijo bei televizijos stotys mieliau jungėsi į „laisvės kovotojų“ chorą, o V. Orbano šmeižiamos opozicijos partijos mieliau ginčijosi tarpusavy, nei pasiūlė alternatyvą“.

Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ nurodė, kad „Briuselis gerai tinka būti melžiama karve, kuri jokiai kitai šaliai neskiria tiek struktūrinių lėšų kaip Vengrijai. Naujos gatvės, gražesnis apšvietimas ir daugiau darbo vietų – visa tai pateikiama kaip Vengrijos vyriausybės nuopelnas, už kurį ji, o ne Briuselis, nusiperka rinkėjų lojalumą“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    2
  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
  • Apie valdžios idiotizmą
    Apie valdžios idiotizmą

    Lietuva – rami šalis ir jos pilietinio aktyvumo apraiškos ligi šiol apsiribodavo keliolikos protestuotojų pastovėjimu prie savivaldybių su trimis trispalvėmis ir keliais transparantais. Bet panašu, kad valdžios idiotizmas...

    23
  • Eglutė dygliuota
    Eglutė dygliuota

    Tikrasis vaikystės paveldas – Kosto Kubilinsko aštuoneilis skamba taip: "Eglutė skarota, eglutė žalia...", tačiau Lietuvoje užvirus eglučių karams, nevalia imi galvoti: gal ji jau labiau dygliuota nei skarota? Tik visai ne mi&sca...

    1
  • Dangiškasis vėjas Havajuose
    Dangiškasis vėjas Havajuose

    1941-ųjų gruodžio 7-osios naktį Havajuose niekas net neįtarė, kad iš šiaurės link Oahu salos juda 56 laivų flotilė (28 iš jų – povandeniniai). Admirolo Chūichi Nagumo (1887–1944) vedamų pajėgų stuburas – 6 l...

    1
Daugiau straipsnių