Ar Vengrijos tauta pasirinko gerai?

Savaitės pradžioje didžiulio užsienio spaudos dėmesio sulaukė sekmadienį vykę Vengrijos parlamento rinkimai, kurių rezultatus vieni stebėtojai, net ir pačioje Vengrijoje, pasitiko su neslepiamu liūdesiu, bet kiti jokios tragedijos čia neįžiūrėjo.  

Vokietijos regioninio dienraščio „Neue Osnabrücker“ teigimu, dėl to, kad „Viktoras Orbanas perrinktas, politika Europoje nepatapo paprastesnė. Tačiau jo pergalė nėra ir katastrofa.

Europos stiprybė glūdi sugebėjime skirtingus interesus ir politikos stilius integruoti. Kartais tai pavyksta geriau, kartais blogiau. Faktas lieka faktu, kad V. Orbanas praeityje paliesdavo labai svarbius klausimus.

Tai, kad Europos Sąjunga sukūrė vidaus erdvę liberalumui, tuo pačiu nepasirūpindama veiksmingai apsaugoti savo išorinių sienų, buvo klaida. Ją koreguoti – tatai Budapeštas pagrįstai ir reikalavo. Ši žinia pagaliau pasiekė ir Briuselį“, – teigė Osnabriuko laikraštis.

Po rinkimų Vengrijoje Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ kalbėjosi su Europos Parlamento nariu iš Bavarijos Marku Ferberiu, atstovaujančiu Krikščionių socialinei sąjungai (CSU). Politikas ragino „problemų Rytų Europoje nesuvesti vien tik į V. Orbaną“ ir „gynė jį nuo iš Europos atskambančios visuotinės kritikos.

Juk Vengrija patenkina pagrindines demokratinei teisinei valstybei keliamas sąlygas. O V. Orbanas vėl perrinktas į savo postą labai didele persvara, su juo reikės bendradarbiauti ir ateityje“.

Kitame pokalbyje Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ vengrų publicistas György Dalosas teigė, jog Vengrijos rinkimai ir V. Orbano pergalė juose reiškia „vieno žmogaus demokratijos „sucementavimą“. V. Orbano valdžia jokią akimirką nebuvo pavojuje“.

To priežastis – ne tik opozicijos silpnumas, bet ir vengrų visuomenės bazinis poreikis pajusti socialinį saugumą – „būtent šitai V. Orbanas ir pažadėjo“.

Pasak Budapešto dienraščio „Nepszava“, „didelis, net 70 procentų siekęs rinkėjų aktyvumas naujajam parlamentui, kuriame V. Orbano partija turės pernelyg ryškią daugumą, suteikia stiprų legitimumą. Opozicinės partijos susilpnintos“.

„Tačiau demokratinėms jėgoms dabar ne laikas liautis kovojus su V. Orbano galia. Joms nevalia nieko nedaryti ir tik stebėti, kaip demokratija Vengrijoje miršta“, – rašė Vengrijos sostinės laikraštis.

Nemažiau kritiškai atsiliepė ir kaimyninės Slovakijos sostinės dienraštis „Sme“: „kainą už ministro pirmininko V. Orbano pergalę dabar turės sumokėti kelios kartos. Žinoma, niekas politiškai blaivus nesitikėjo, kad jis rinkimus pralaimės. Tačiau V. Orbano kritikai vylėsi, jog rinkimai opozicijai išeis geriau.“

„Vietoj to V. Orbanui dabar niekas netrukdys iš kelio pašalinti likusius politinius barjerus ir kliuvinius. Taip darydamas jis galės nurodyti į jam  suteiktą stiprų politinį mandatą: jo partija „Fidesz“ laimėjo parlamento rinkimus, kuriuose dalyvavo nelauktai didelis skaičius rinkėjų“, – rašė Bratislavos laikraštis.

Slovėnijos dienraščio „Dnevnik“ požiūriu, „Orbano  rinkimų strategija  susidėjo iš neapykantos užsieniečiams. Islamui ir Europos Sąjungai kurstymo. Ir jam tai dar vieną kartą pasisekė“.

Belgijos regioninis laikraštis „Morgen“ reiškė nuomonę, kad europarlamentinė „Europos liaudies partija“, kuriai priklauso ir V. Orbano partija „Fidesz“, nebeturėtų ilgiau Vengrijos premjerą užstoti. Jau pribrendo laikas, kad Jean-Claude`as Junckeris ir jo partijos kolegos pasipriešintų tam būdui, kuriuo jų partijos draugas V. Orbanas pateisina savo vykdomą europietiškų vertybių griovimą.

Tai Europos Parlamento ir Europos liaudies partijos užduotis dabar V. Orbaną rimtai įspėti, kad jo bandymas užsieniečiams priešišką ir rinkimų kampanijoje siūlytą antieuropietišką politiką praktiškai įgyvendinti neliks be pasekmių.

Jeigu Vengrijos ūkis auga, tai daugiausia Europos Sąjungos dėka. Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas turėtų V. Orbanui priminti, kokia buvo narystės Europos Sąjungoje išankstinė sąlyga: ogi pagarba laisvėms ir teisinei valstybei“.

Strasbūro dienraštis „Dernieres Nouvelles d`Alsace“ pažymėjo, kad „nors Viktoro Orbano rinkėjai gerai supranta, jog nemažai jų ekonominių ir socialinių teisių bei laisvių yra apribojamos, vis dėlto Vengrija dar vis yra demokratija su laisvais rinkimais.

Tiesa ta, kad V. Orbanas tinka didelei Vengrijos visuomenės daliai“.

Vis dėlto Pietų Vokietijos nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ V. Orbaną pavadino „sėkmingu skaldytoju, potencialiai keliančiu nemažą grėsmę ES ateičiai, nes jis ir jo šalininkai po ES stogu atnaujina nacionalizmą ir pakerta pagrindines demokratines vertybes.

Tačiau užuot į tai energingai ir gynybiškai reagavusi, Europos Sąjunga stovi tarsi be plano ir be nuovokos ir dar V. Orbano populistinius protrūkius paskatina dosnių dotacijų pinigais“.

Bet Regensburge išeinantis dienraštis „Mittelbayerische“ teigė, jog „galima V. Orbano ir jo rinkėjų argumentus laikyti nevykusiais, tačiau negalima jų automatiškai diskredituoti, kaip tai padarė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.

Jis pavadino V. Orbano požiūrį „vertybiniu piktybiniu augliu, kurį reikia neutralizuoti“. Tai ne ką priimtiniau nei kai kurie rasistiniai V. Orbano pasisakymai“.

Švabiškame Ulme leidžiamas leidinys „Südwest-Presse“ taip pat sukritikavo J. Asselborno žodžius ir teigė, kad „Europa turi suvokti, jog daugelis Rytų Europos šalių į Europos Sąjungą žiūri ne kaip į vertybių bendruomenę, bet kaip į rinką ir milžinišką perskirstymo mašiną – na, ir kaip į atpirkimo ožį“.

Nacionalinio dešiniųjų liberalų dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ nuomone, „V. Orbanas vertina Europos Sąjungos teikiamas ekonomines galimybes, susijusias ne tik su perskirstymo mokėjimais, bet ir su produkcijos realizavimu rinkose.

Vengrija bei kitos ES valstybės, ypač Vokietija, suinteresuotos, kad grioviai tarp jų negilėtų, o būtų įveikti. Užtat V. Orbanas turėtų liautis beatodairiškai kalbėjęs ir veikęs, bet užtat ir kiti turėtų pripažinti, kad V. Orbanas yra teisėtai išrinktas savo šalies vadovas, kuriam globėjiškai įsakinėti nederėtų“.

Leipcigo „Volkszeitung“ vis dėlto reiškė nepasitenkinimą, kad „patosu ir sąmokslo teorijomis apkrautos V. Orbano kalbos apie nuo migrantų „invazijos“ ir Briuselio jėgų „okupacijos“ gintis priverstą Vengriją rinkėjus įtikino.

Prie V. Orbano kurso prisitaikiusi žiniasklaida nedrįso ir nesiryžo mesti šviesos ant Vengrijoje per mažai finansuojamų švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų. Vietiniai laikraščiai ir radijo bei televizijos stotys mieliau jungėsi į „laisvės kovotojų“ chorą, o V. Orbano šmeižiamos opozicijos partijos mieliau ginčijosi tarpusavy, nei pasiūlė alternatyvą“.

Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ nurodė, kad „Briuselis gerai tinka būti melžiama karve, kuri jokiai kitai šaliai neskiria tiek struktūrinių lėšų kaip Vengrijai. Naujos gatvės, gražesnis apšvietimas ir daugiau darbo vietų – visa tai pateikiama kaip Vengrijos vyriausybės nuopelnas, už kurį ji, o ne Briuselis, nusiperka rinkėjų lojalumą“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    11
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

Daugiau straipsnių