Ar šiandien vis dar verta investuoti rizikingai?

Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar artimiausiu metu akcijų rinkos pakeis kryptį, šiuo metu ieško daugelis investuotojų. Bandant išsiaiškinti, ar dar ilgai rinkos kils, o gal jau reikia pasitraukti iš rizikingų investicijų, galima apžvelgti svarbiausius veiksnius, būtinus  apsisprendimui.

Pirmiausia žvilgsnis, žinoma, krypsta į didžiausią pasaulio ekonomiką – JAV. Atsigaunanti darbo rinka, pamažu augantis vartojimas ir geri įmonių rezultatai išties suteikia pagrindo kalbėti apie teigiamas tendencijas šios šalies ekonomikoje. Nors ir vangiau, tačiau ekonominė situacija pamažu gerėja ir Europoje. Be to, santykiniai akcijų rinkų vertinimo rodikliai Senajame žemyne atrodo patraukliau nei JAV.

Išsivysčiusiose valstybėse palaikomos rekordiškai žemos palūkanų normos suteikia erdvės mažėti akcijų dividendiniam pelningumui, o kartu – kilti akcijų kainoms. Kaip žinia, augant įmonės akcijų vertei, tačiau nesikeičiant išmokamiems dividendams, dividendinis pelningumas mažėja. Laisvų piniginių lėšų savo balansuose turinčių įmonių vykdomas savų akcijų supirkimas taip pat stumia nuosavybės vertybinių popierių vertes aukštyn.

Be to, finansų rinkų analitikai taip pat kalba apie tai, kad akcijų rinkos dar nėra išskirtinai brangios, lyginant su istoriniais rezultatais.

Kita vertus, priežasčių pamąstyti apie galimą korekciją akcijų rinkose taip pat atsiranda vis daugiau. S&P 500 indeksas didesnio nei 10 proc. nuosmukio nepatyrė nuo pat 2011-ųjų. Tačiau liepos mėnesį šis indeksas, vertinant mėnesio pokytį, krito ir taip nutiko pirmą kartą nuo šių metų pradžios. Palaipsniui didėjančią įtampą rinkose rodo ir liepos mėnesį ėmęs kilti VIX indeksas, kuris atspindi S&P 500 svyravimus ir tuo pačiu – investuotojų nerimą.

Dėmesį atkreipti reiktų ir į tai, kad JAV istoriškai dar nėra buvę stipraus akcijų kilimo esant tokiam žemam palūkanų normų lygiui. Todėl neaišku, kaip investuotojų nuotaikas paveiks bazinės palūkanų normos augimas. Pradėjusios didėti bazinės palūkanų normos reikš ne tik tai, kad centriniai bankai ėmėsi priemonių pažaboti potencialios infliacijos grėsmę, bet tuo pačiu investuotojams pasiųs signalą ir apie galimą ekonomikos augimo pristabdymą.

Akcijų rinkų indeksams artėjant prie rekordinių aukštumų, o kartu pastebimai augant įtampai, fiksuoti pelnus ir stebėti įvykius iš saugesnių pozicijų investuotojus gali paskatinti ir konfliktai Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose. Nerimą investuotojams kelia ir Argentinos vyriausybės nesugebėjimas išmokėti palūkanų investuotojams, ir tai reiškia jau antrą šalies bankrotą per paskutiniuosius 13 metų. Pietų Europos įmonių ir vyriausybių įsiskolinimai bei skolinių įsipareigojimų nevykdymo atvejai tai pat primena apie išaugusią riziką.

Nors ir galima rasti priežasčių, kodėl vis dar yra erdvės rinkoms augti, tačiau dabar pats metas pradėti mąstyti, kokiu būdu išsaugoti kapitalą galimos korekcijos metu. Sumažinti akcijų dalį portfelyje – vienas iš būdų jai pasiruošti. Atsargesniems investuotojams galbūt verta net paaukoti dalį tikėtino uždarbio, kad būtų išsaugota didesnė dalis investuoto kapitalo ir pasiruošta tolimesniems rinkos kilimams. Na, o ketinantiems pradėti investuoti investicijas vertėtų išskaidyti dalimis arba rinktis periodinį investavimą, kas leistų sumažinant finansų rinkų svyravimų ir galimų korekcijų poveikį investicijų įsigijimo savikainai.