Ar Rusijos valdžioje prasidėjo skilimas?

Savaitės pradžioje viena svarbiausių užsienio laikraščių temų – Boriso Nemcovo nužudymas tokiomis aplinkybėmis, kurios verčia manyti, jog tai negalėjo įvykti be aukščiausiųjų Rusijos vadovų žinios. Įdomu, kad beveik visa Kremliaus nekontroliuojama pasaulio spauda priėjo prie V. Putinui nepalankių išvadų.

„V. Putinui liko vienu kritiku mažiau“, – rašė pietvakarių Vokietijos Konstanco miesto dienraštis „Südkurier“ ir paaiškino, jog „Borisas Nemcovas nušautas atviroje gatvėje, ant didžiojo Maskvos upės tilto, ten, kur turistai mielai nusifotografuoja priešais šv. Bazilijaus katedrą.

„Nereikia būti pesimistu, kad suabejotum dėl šio nusikaltimo išaiškinimo. Jau ne vienas Kremliaus priešas buvo pasiųstas į kelionę Anapus“, – teigė Konstanco laikraštis.

Diuseldorfo dienraštis „Rheinische Post“ ryškino mintį, kad „Borisas Nemcovas atstovavo kitokiai Rusijai. Tokiai, kuri reformomis mažina oligarchų įtaką, liaujasi puldinėjusi kaimynus ir nuo „valdomos“ demokratijos koncepcijos juda tikros galimybių lygybės liberalioje valstybėje link.

Keturi šūviai į nugarą nužudė B. Nemcovą. Tačiau jie kliudė ir jo laisvosios dvasios nuostatą, kuria dalijasi daugelis kitų rusų. Tie šūviai, taip pat signalizavo, kad šioje sistemoje yra veikėjų, kurie nepripažįsta jokių taisyklių, be jokio sąžinės graužimo paiso vien tik savo interesų“, – rašė Reino krašto laikraštis.

Pasak Berlyne ir Hamburge leidžiamo nacionalinio dienraščio „Welt“, „nusikaltėlių paieškos tikriausiai liks tokios pat nesėkmingos kaip ir daugelio ankstesnių atentatų atvejais. Galų gale esmė čia glūdi klimate, kuris vyrauja V. Putino Rusijoje. Pėdsakai visuomet veda atgalios prie pernelyg galingos autokratinės valstybės“.

Kiek ironiškiau rašė kitas prestižinis Vokietijos nacionalinis dienraštis, „Frankfurter Allgemeine“. „Juk galima tikėtis, kad Rusijos saugumo tarnybos netrukus pristatys Boriso Nemcovo žudiką.  O tai gali būti iš tiesų tas, kuris penktadienį pirštu lietė gaiduką. Žinoma, tai dar nebūtinai viską išaiškina, kaip akivaizdu iš daugelio panašių užsilikusių bylų praeityje.

Vėliausiai ties šia vieta brutalus nusikaltimas virsta politiniu. Gana abejotina, ar šį atentatą užsakė prezidentas V. Putinas – ne dėl to, jog iš buvusio KGB karininko to nebūtų galima tikėtis, bet dėl to, jog Putinas pakankamai protingas, kad matytų, jog opozicijos politikas su ribotu kiekiu pasekėjų nesudaro realios grėsmės jo, V. Putino, sistemai. O gal vis dėlto sudaro?“ – paliko klausimą be atsakymo Frankfurto liberalų dienraštis.

Kelno dienraščio „Kölner Stadt-Anzeiger“ nuomone, „ grynai logiškai mąstant, Kremliui iš B. Nemcovo nužudymo grynas vargas. Tačiau Rusijos valstybinė logika atrodo vis mažiau racionali“.

Anot Magdeburgo dienraščio „Volksstimme“, „nuoseklumas, kuriuo Kremliaus kritikai nutildomi amžiams, rodo, kokia nedemokratiška, žiauri ir nusikaltėliška politinė Rusija yra. Dešimtys tūkstančių, dalyvavusių  gedulo procesijoje, ir V. Putino pareikštas noras kuo greičiau nusikaltimą išaiškinti, išliks tik kaip simboliai – ne daugiau. Tai galima spręsti iš įvykių praeityje, ir galų gale iš viso to liks tik dar kartą susilpninta opozicija.

Na, dar lieka ir klausimas: o kas ateityje išdrįs Rusijoje tarti savo nuomonę? Kiekvienam, kuris tai padarys, gresia pavojus ištarti sau pačiam mirties nuosprendį“, – liūdną išvadą padarė Magdeburgo laikraštis.

Kitaip į šį įvykį pasižiūrėjo šiaurinės Vokietijos miesto Liuneburgo dienraščio „Landeszeitung“ žurnalistai. „Tai, kad dešimtys tūkstančių rusų spontaniškai susirinko į B. Nemcovo gedulo procesiją, yra ženklas, kad V. Putinui artėja neramios dienos. Ir nepatogūs klausimai. Vidaus priešininkų persekiojimu ir bekompromisine, nacionalizmu pakaustyta užsienio politika užsitikrinti ramybę vidaus politikoje – šitai V. Putino taktikai gresia sužlugti“, – prognozavo regioninis Vokietijos  dienraštis.

Panašiu tonu rašo ir  kitas Žemutinės Saksonijos dienraštis „Neue Osnabrücker“. Jo žurnalistai viliasi, kad „Rusijos žmonės nepasiduos šiems prievartos lydimiems įbauginimams ir nebesitaikstys su žodžio laisvės apribojimais, kad žmonės ir vėl masiškai išeis į gatves už modernią, laisvą ir demokratišką Rusiją“.

Honkongo dienraščio „Takungpao“ nuomone, „B. Nemcovo atvejis visame pasaulyje Rusijai vėl atneša neigiamų atsiliepimų. Kremlius kaltinimų taip lengvai nepriims. Bet tikros tiesos apie B. Nemcovo mirtį tikriausiai niekada nesužinosime“.

Paryžiaus dešiniųjų dienraštis „Figaro“ iš karto tarsi nuolaidžiaudamas rašė, jog „Europa nesuinteresuota V. Putiną traktuoti kaip priešą. Europą ir Rusiją sieja bendra geografija, artimi ekonomikos santykiai ir svarbūs geostrateginiai iššūkiai“.

Tačiau toliau „Figaro“ patikslino savo mintį. „Tačiau tarp vertybinių įsitikinimų žiojėja praraja, kurią žūtbūt reikia panaikinti. To rusų demonstrantai sekmadienį ir reikalavo. Kremlius turėtų į juos žiūrėti kaip į gerbtinus piliečius, o ne laikyti juos išdavikais. Tuomet šių demonstrantų įspėjimai ir galėtų visą kontinentą apsaugoti nuo nuslydimo į nacionalistinį aklumą bei politinę prievartą“, –  straipsnį baigė Paryžiaus konservatorių laikraštis.

Tačiau Londono dienraštis „Independent“ ragino nedėti daug vilčių į „demonstracijas Rusijoje, kurios dažnai apibūdinamos kaip V. Putino sistemos žlugimo pirmosios kregždės. Nemaloni teisybė vis dėlto ta, kad dauguma rusų Kremliaus paramą rytų Ukrainos prorusiškiems separatistams laiko beveik šventu karu. Jų požiūriu tai kova prieš tariamus „ukrainiečių fašistus“ ir jų piktavališkus rėmėjus Vakaruose“.

Anot Kremliaus nekontroliuojamo Maskvos laikraščio „Vedomosti“, „Boriso Nemcovo nužudymu prie Kremliaus mūrų psichologiškai peržengta riba – Rusija neišvengiamai taps kita šalimi. Gedulo procesijoje, pasak organizatorių, dalyvavo 50 tūkstančių žmonių. To negalima paaiškinti vien B. Nemcovo populiarumu.

Jis nužudytas tokiu metu, kai Rusijos tauta išgyvena šaltąjį karą. Neapykantos varomas režimas negali apsieiti be prievartos nei šalies viduje, nei užsienyje.

V. Putino politika dėl Ukrainos ne tik iškėlė jo reitingus į aukštumas, bet kilstelėjo neapykantos lygį tarp Rusijos gyventojų – taip pat išperėjo daugybę kovotojų, kurie sau užsiėmimo ieškos ir už Ukrainos konfliktų ribų“, – prognozavo Maskvos laikraštis, turintis sąsajų su Vakarų žiniasklaida.

Pasak Londono dienraščio „Guardian“, „perimdamas oficialaus B. Nemcovo mirties aplinkybių  tyrimo tiesioginę kontrolę V. Putinas užtikrina, kad neišaiškės nieko tokio, kas jam ar jo režimui galėtų pakenkti.

O tai, kad B. Nemcovas nužudytas netoli Kremliaus, tokioje Maskvos dalyje, kur labai daug stebėjimo kamerų, rodo, jog žudikai galėjo kliautis ir savo nebaudžiamumu, ir jiems suteiktomis galimybėmis sėti baimę tarp žmonių“.

Slovėnijos sostinės dienraštis „Delo“ rašė, jog „B. Nemcovas V. Putinui nekėlė jokio realaus pavojaus. Jo nužudymo priežasčių reikia ieškoti kitur, pvz., fakte, jog Rusiją valdantis ir plėšiantis elitas susikivirčijęs viduje.

Dėl šios priežasties Rusijos ne tik vidaus, bet tr užsienio politika darosi vis labiau neprognozuojama, nes prezidentą V. Putiną vis mažiau palaiko visas galios aparatas, šalies politika tampa vis mažiau stabili ir vis sunkiau nuspėjama“, – teigė Liublianos laikraščio žurnalistai.