Ar pavyks „nulaužti“ žmogų?

KGB ir Ispanijos inkvizitoriai, negalėję ištisas paras stebėti žmonijos, nė nesapnavo naujausiųjų laikų technikos pasiekimų.

Vizionieriumi vadinamas Izraelio istorikas Yuvalis Noah Hararis Davoso ekonomikos forume šiemet pasakė, kad informatikos, mašininio mokymo ir dirbtinio intelekto laimėjimai pasiekė tokį lygį, kad netrukus bus galima įsilaužti ne tik į kompiuterius, bet ir į žmones ir juos „nulaužti“. Tam tereikia didelių skaičiavimo pajėgumų ir biometrinių duomenų.

Taigi technologijos leidžia, pasitelkus specialų algoritmą, nustatyti proto aktyvumą, arterinį spaudimą ir kitus duomenis. Algoritmais galima nuspėti troškimus, manipuliuoti emocijomis ar priimti sprendimus žmonių vardu. Iššifravus biocheminius proto ir kūno procesų algoritmus, bus galima sukurti būtybes, pranoksiančias žmones.

Davose Izraelio mokslininkas teigė, kad istorijos virsme labai pakito darbo suvokimas. Mūsų protėviai tūkstančius metų išvis nedirbo. Todėl supratimas, kad darbas trunka nuo 8 iki 17 valandos, yra šiuolaikinis. Nerimas dėl galimo darbo praradimo tapo naujausiųjų laikų bruožu.

Pasak Y. N. Harario, šių dienų žmonės susiduria su baisesniu dalyku nei eksploatacija: jie jaučiasi nereikalingi. Kai esi išnaudojamas, žinai, kad esi svarbus, nes be tavęs nebus kam dirbti. Iš to kyla nerimas dėl nereikalingumo. Viena yra perkurti save, kai esi dvidešimtmetis, kita – kai perkopi į ketvirtą arba penktą dešimtį.

Mokslininko teigimu, ateityje dauguma naujų profesijų siesis su žmonių emocijų supratimu. Savarankiškai judantys įrenginiai turės suprasti, kaip elgiasi pėstieji. O jeigu jie pakeis ir bankininkus ar socialinius darbuotojus? Kaip reikės su jais bendrauti? Todėl būtina ginti ne profesijas, o žmones.

Izraelio mokslininko nuomone, nėra užimtumo krizės – yra darbo prasmės krizė. Y. N. Harario įsitikinimu, kalbant apie ateities rinkos užimtumą, derėtų rūpintis ne tik robotizacija, bet ir biotechnologijomis.

Šiandien, palyginti su viduramžiais, gyvename tarsi rojuje: mokame atkakliai dirbti, bet nemokame atsipalaiduoti. Išsprendus darbo prasmės krizės klausimą, pavyktų pašalinti ir laisvalaikio problemą.

Izraelio mokslininkas pataria investuoti į asmeninį gebėjimą prisitaikyti. Tokiais neramiais, chaoso kupinais laikais labiausiai norėsis emocinės ramybės, gebėjimo išgyventi nesibaigiančias permainas.

Japonijos mokyklų moksleiviai pratinami į pamokas nesinešti mobiliųjų telefonų. Mokoma bent trumpam atsiriboti nuo išmaniųjų technologijų aplinkos.

Lietuvos kaimų močiutės, prieš tris dešimtmečius  grįždamos iš bažnyčios, valandų valandas čiauškėdavo kryžkelėse. Joms nereikėjo nei jogos, nei gyvenimo mokytojų kursų. Gyvenimus tvarkė ir juos nugyveno be išmaniųjų telefonų ar interneto.

Tėvas Stanislovas mėgdavo sakyti: kai užklumpa depresija, reikia imti kastuvą ir eiti į daržą. Dirbant dingsta dvasiniai negalavimai. Ar nykstančių Lietuvos kaimų močiučių gyvenimas nebus žmonijai reikalingos teigiamos ramybės provaizdis?


Šiame straipsnyje: KGBmokslininkaiLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
  • Krizė ateis, o kaip <span style=color:red;>(ar)</span> mes jai ruošiamės?
    Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės?

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne )artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją didžiąją depresiją. ...

    11
  • Raudonojo rojaus vartai
    Raudonojo rojaus vartai

    Legendinis britų premjeras teigė: "Niekas nežino, ką Sovietų Rusija ir jos tarptautinė komunistinė organizacija ketina daryti artimiausioje ateityje arba kur yra jų ekspansinių tendencijų ir polinkio primesti savo ideologiją ribos, ir ar apskri...

    12
  • Kokių finansinių pažadų laikytis, kad kiaulės metai nepakištų kiaulės?
    Kokių finansinių pažadų laikytis, kad kiaulės metai nepakištų kiaulės?

    Kiekvienų metų pradžioje dažnas sau pasižadame pradėti sportuoti, sveikiau maitintis ir susitvarkyti savo finansus – mažiau išleisti ir daugiau sutaupyti. Šie pažadai neretai dingsta kartu su žiemos sniegu ir vėl būna prisimenami...

  • Šioje Vyriausybėje nėra vietos moterims?
    Šioje Vyriausybėje nėra vietos moterims?

    Diplomatinis korpusas Lietuvoje išskirtinis moterų gausa. Ambasadores moteris į Vilnių dabar atsiuntusios visos didžiosios Vakarų šalys – JAV, Britanija, Vokietija ir Prancūzija. Viena iš priežasčių į Vilnių deleguoti mote...

    7
Daugiau straipsnių