Ar įsižiebs ekonominis konfliktas?

Artimiausiu metu laukiame svarbių naujienų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos apie tai, ar keisis ir kaip keisis šalies politika dėl plieno importo tarifų. Naujoji pozicija yra laikoma viena iš pagrindinių indikacijų apie tolimesnę D. Trumpo viziją, strategiją bei visą politinę JAV kryptį. Jam pasirinkus protekcionistinį variantą ir plieno tarifus padidinus 20-25 proc., gali atsiverti pati tikriausia Pandoros skrynia ir įsižiebti rimti nesutarimai tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų.

Finansų rinkos atidžiai stebi tarifų plieno importui klausimą, kuris dar JAV prezidento rinkimų kampanijos metu buvo akcentuojamas kaip vienas esminių ir prioritetinių. Tolesni sprendimai parodys ne tik tai, ar D. Trumpas laikosi savo pažadų, bet ir tai, kuri į dvi stovyklas pasidalinusios administracijos nuomonė jam yra priimtinesnė. Viena JAV prezidento administracijos dalis vadovaujasi pragmatiškais principais, kurių esmė yra ekonominis klestėjimas bet kokia kaina. Kita – nacionalistinė – pusė nori sukoncentruoti darbo jėgą šalies viduje nepaisant to, kad tai neapsimoka ekonominiu požiūriu.

Taigi ką reikštų aukštesni plieno tarifai? Jie leistų vidaus rinkos žaidėjams pakelti kainas ir taip įvestų daugiau įtampos rinkose, kuriose viena ar kita forma yra naudojamas plienas ar jo gaminiai. Pavyzdys – automobilių pramonė. Vidaus rinkos automobilių gamintojai dėl kylančių kainų turėtų dvi galimas išeitis: padidėjusius kaštus perkelti vartotojams arba sumažinti savo pelno maržas. Perkėlus kaštus vartotojui, produkcijos kaina išaugtų, o importuojama produkcija taptų pigesnė. Tada vidaus rinkoje būtų galima gaminti kiek tik nori, tik bėda – mažai kas pirktų. Išvada aiški: jei niekas nepirks automobilių ar produkcijos iš JAV pagaminto plieno, jo taip pat nebereikės.

Tie verslai, kurie negalės ar nenorės perkelti padidėjusių kaštų vartotojui, puoselėdami kilnią mintį neprarasti konkurencingumo, atsisakys savo pelno dalies. Taip, didvyriška, tik investuotojams tai gali nerūpėti – jie ieško didesnės grąžos, kurią ras užsienio kompanijose. Įmonės, norėdamos išlikti arba negalėdamos išlikti, turės mažinti savo kintamuosius kaštus – darbuotojų skaičių. Maža to, kiekvienam JAV plieno pramonės darbuotojui tenka apie 60 žmonių dirbančių skirtinguose sektoriuose, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausomuose nuo pastarojo sektoriaus.

Įvedus planuojamus tarifus importui, plieno kaina vidaus rinkoje pakiltų – toks ir yra šios priemonės tikslas. Tačiau automobilių pramonė nėra vienintelis galimų pasekmių pavyzdys. Panašu, kad JAV prezidentas birželio pradžioje viešoje kalboje pareiškęs, kad neleis užsienio kompanijoms užgožti vidaus rinkos konkurencinėje kovoje, tai padaryti gali pats.

Tiesa, tai, ką planuoja padaryti D. Trumpo administracija, nėra jau tokia nauja idėja. Buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas 2002 m. buvo įvedęs didesnius tarifus importuojamam plienui – nuo mažiau nei 1 proc. iki 8 proc. ar 30 proc. skirtingiems sektoriams. Rezultatas buvo aiškus ir pamokantis: „Trade Partnership WorldWide LLC“ duomenimis, apie 200 tūkst. JAV darbuotojų, iš kurių apie 188 tūkst. tiesiogiai dirbo plieno pramonėje, neteko darbo dėl aukštos plieno kainos vidaus rinkoje, bankrutavo apie 30 plieno gamyklų. Tuometinė valdžia tarifus panaikino po 18 mėn. – tiek užtruko suprasti kaip veikia ekonomika.

Pagrindinis plieno tarifų taikinys yra Kinija, kuri pagamina pusę viso pasaulio plieno ir yra kaltinama dėl per didelės šios žaliavos pasiūlos bei ypatingai nukritusios kainos.

Pagrindinis plieno tarifų taikinys yra Kinija, kuri pagamina pusę viso pasaulio plieno ir yra kaltinama dėl per didelės šios žaliavos pasiūlos bei ypatingai nukritusios kainos. Plieno kainos indeksas savo žemiausią tašką per pastaruosius 15 metų buvo pasiekęs 2016 m. pabaigoje. Tuomet jis buvo nukritęs daugiau nei 65 proc. nuo aukščiausio taško, užfiksuoto 2008 m. pradžioje. Šiuo metu kaina yra kiek atsistačiusi, bet toli iki plieno pramonės pageidaujamo lygio.

Kalbant skaičiais, JAV iš Kinijos importuoja tik 2,6 proc. plieno. Atrodytų, kas čia tokio. Tačiau, pasak D. Trumpo kabineto narių, kiniškas plienas į JAV patenka per kitus prekybos partnerius. Daugiausia plieno JAV importuoja iš Kanados ir Europos Sąjungos – atitinkamai 17 proc. ir 14,3 proc. Dar 45 proc. importuojami iš įvairių kitų šalių, per kurias, manoma, ir yra reeksportuojamas kiniškas plienas.

JAV plieno rinka kaltina Kinijos perteklinę plieno gamybą ne tik dėl nukritusių pasaulinių plieno kainų, bet ir dėl uždaromų gamyklų, ir dėl darbo rasti negalinčių šio sektoriaus darbuotojų. Pasak Wilburo Louiso Rosso, JAV prekybos sekretoriaus, šalies plieno pramonės pajėgumų panaudojimas šiuo metu siekia tik 71 proc., ir sudaro apie 5 proc. pasaulyje pagaminamo plieno. Šiuo metu JAV jau yra pritaikiusios daugiau nei 190 skirtingų įsipareigojimų importuojamam metalui ir plienui iš Kinijos. Europos Sąjunga plieno pertekliaus rinkoje problemą tikisi išspręsti derybomis. Tačiau Kinija ir toliau didina eksportuojamo plieno kiekį.

Pagal tarptautinius susitarimus ir įstatymus, pagrindinis argumentas, kodėl JAV galėtų didinti tarifus – iškeltas nacionalinio saugumo klausimas. Ši korta yra vienas iš pagrindinių D. Trumpo kozirių, ir jis tikrai jį panaudos, jeigu tik galės. Tačiau planuojami veiksmai nelieka nepastebėti ir tarptautinių organizacijų: Pasaulio prekybos organizacija nerimauja dėl galimų pokyčių, susijusių su tarifų ir kvotų inicijavimu, ir planuoja imtis atsakomųjų veiksmų. Pabrėžiama, kad nacionalinio saugumo išimtis galima, tačiau tik kalbant apie karinius veiksmus. Tarptautinės organizacijos sieks, kad ši išimtis nebūtų naudojama siekiant apeiti esamus prekybos susitarimus ir taisykles.

JAV šiuo metu svarsto tarifo dydį ir sprendžia, ar jis turėtų būti susietas su plieno kvotomis kiekvienai valstybei. Susirūpinimą susidariusia situacija dar pavasarį išreiškė Christine Lagarde, Tarptautinio valiutos fondo vadovė. Pasak jos, protekcionistiniai veiksmai kelia didelę grėsmę ekonomikos vystymuisi ir augimui visame pasaulyje. Europos Prekybos komisarė Cecilia Malmstrom taip pat yra sakiusi, kad JAV sprendimas didinti tarifus atidarytų Pandoros skrynią – bet koks plieno importo apribojimas smarkiai paveiktų Bendriją ir nulemtų atsakomuosius veiksmus.

Taigi panašu, kad greitu metu pamatysime aukšto lygio politinę ir ekonominę kovą tiek pačioje D. Trumpo administracijoje, tiek ir tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų. Vieninga Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos nuomonė gali reikšti, kad jos iš tiesų gali imtis atsakomųjų veiksmų. Kinija taip pat planuoja ilgai nelaukti.


Šiame straipsnyje: KinijaJAVplienas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Strateginė korupcijos karuselė
    Strateginė korupcijos karuselė

    Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų. ...

    3
  • Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai
    Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai

    Birželio mėnuo tradiciškai ragina kalbėti apie švietimą, o šiandienės visuomeninės aktualijos – apie koncernus ir užvaldymą. Nei daugiau, nei mažiau, apie valstybės užvaldymą, palenkiant savo verslo interesams politikus. ...

    2
  • Minkštosios galios D diena
    Minkštosios galios D diena

    Dėmesio, dėmesio! Kalba driežažmogių ir masonų slapto CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos. Projekto "Naujojo pasaulio įsakymas" ("New world order") planuotojai ir vykdytojai jums byloja Viešpaties George&ls...

    7
  • Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?
    Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?

    Gal ir yra žmonių, tiesiog dievinančių pirmuosius pasimatymus, bet daugeliui jie kelia ne itin daug teigiamų emocijų. Neretai susitikimai su dar mažai pažįstamu asmeniu, kuriam simpatizuojate, panašėja labiau į delnus prakaituoti verčiantį ...

    4
  • Premjero vergai ir vasalai
    Premjero vergai ir vasalai

    Po skambių premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų, kad Vilniuje ir Kaune planuojamų statyti atliekų deginimo gamyklų   projektai dvelkia korupcija, bent trumpam buvo atsiradusi viltis, jog bus atidžiai jais pasidomėta. O įtarimų ir k...

    6
  •  Lietuviškųjų tiltų istorijos
    Lietuviškųjų tiltų istorijos

    Šiemet šimto metų sukaktį mini aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas, iškilęs virš Dubysos slėnio į 42 m aukštį. Jis kelyje tarp Radviliškio ir Pagėgių, yra 570 m ilgio ir...

  • Asfalto vaikai
    Asfalto vaikai

    Šiandien vyresniems moksleiviams paskutinė mokslo metų diena. Atostogos! Lietuva rūpinasi savo ateitimi, vaikų stovykloms šiemet išdrebino 1 mln. eurų. Susimetė gailestingosios ministerijos, savivaldybės. Pridūrė, davė daugiau ne...

  • Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?
    Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?

    Vasarą iš Europos sostinių pasklinda kultūros renginiai. Tai metas, kai galima išvėdinti didžiąsias koncertų sales ir pasirengti naujam sezonui. Būtent dėl to pasaulyje žinomi Europos festivaliai kraustosi iš sostinių. Be to, ta...

  • Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos
    Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos

    Nors nevykusiai kriminalizuojanti žurnalisto T. Dapkaus veiklą VSD pažyma buvo specialiai parengta nutekinimui, kad gesintų ir menkintų viešumon iškilusius faktus, kaip prezidentė susino žiniasklaidą, pažyma nėra tuščias popierg...

    6
  • Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio
    Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio

    Antradienį Seime skambėjo prezidentės metinis pranešimas. Dar bent kelias dienas jis bus aptariamas, o paskui nuguls į istorijos analus ir niekada nebebus judinamas, nebent koks istorikas ar politologas ketins atlikti tokių pranešimų analiz...

    12
Daugiau straipsnių