Ar įmanoma emigracijoje įsidarbinti pagal specialybę, įgytą Lietuvoje?

Jaunimas nuo 16 iki 29 metų sudaro apie pusę kasmet iš Lietuvos išvykstančių asmenų. Analitikų duomenimis, apie 75 proc. jų prieš išvykdami nedirbo ir nesimokė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje ypač trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų – vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų. Ar galime daryti išvadą, jog dalis jaunimo išsilavinimo išvyksta įgyti svetur? Kokia dalis išsilavinimą užsienyje įgijusių lietuvių ten yra kvalifikuota darbo jėga? Kokios galimybės lietuviui išvykti į užsienį ir dirbti pagal išsilavinimą?

Šiandien mes visi galime pasigirti, jog mokame bent vieną užsienio kalbą, todėl emigracija mums atrodo nebaisi. Tikimės rasti geresnę kokybišką aplinką, užsiimti mums patinkančia veikla, gyventi ir priklausyti multikultūrinei visuomenei.

Tačiau mano nuomone, tai tik vienas didelis išpūstas burbulas. O ką ten veikti, jei neturi išsilavinimo ar atitinkamos darbinės patirties? Būti nekvalifikuoto darbo pilkos visuomenės dalimi.

Visiems palinkėčiau baigti mokslus Lietuvoje, o tada važiuoti svetur. Užsienyje nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.

Puiku, jei gauname ne tik moralinę, bet ir finansinę paramą iš artimųjų, tačiau dažniausia būnant emigracijoje to neužtenka. Mano pasiūlymas – pirmiausia turėti pagrindą gimtojoje šalyje, tik tuomet emigruoti ir tik karjeros pagrindu.

Pirmieji žingsniai universitete

Kaip ir daugeliui taip ir man, studijų pradžioje perėjimas iš vidurinės mokymosi sistemos buvo nelengvas, kadangi reikiamos išmokti informacijos kiekiai buvo gerokai didesni. Tačiau studijuodamas Elektronikos inžineriją, jau antro kurso viduryje buvau pastebėtas tyrimų mentoriaus prof. Vytauto Markevičius, kuris man pasiūlė dažniau apsilankyti laboratorijoje, kad įgaučiau daugiau praktikos. Savanoriškai pradėjau dirbti prie įvairių man paskiriamų inžinerinių užduočių, kol galiausiai buvau įdarbintas jaunesniojo laboranto pareigoms.

Keturi nesėkmių mėnesiai

Išvykti iš Lietuvos neplanavau, maniau, jog tai bus laikinos atostogos su artimaisiais. Vis dar galvojau apie studijų tęsimą Kauno technologijos universitete (KTU), todėl iškart po studijų darbo neieškojau. Tačiau mano vizitas Didžiojoje Britanijoje užsitęsė, ir pradėjau intensyviai ieškoti su specialybe susijusio darbo.

Po keturių mėnesių nesėkmių, priėmiau sprendimą, jog negaliu toliau „dykai“ sėdėti, todėl keletui mėnesių dirbau įdarbinimo agentūros man siūlomus darbus. Tuo pačiu metu nenuleidau rankų ir toliau ieškojau man įdomios įmonės ir darbo.

Galiausiai dar po 5 mėnesių gavau pasiūlymą dirbti akcinėje bendrovėje „Cubic“, „Cubic Transportation Systems“ sektoriuje kaip remonto inžinierius (angl. Repair Center Engineer).

Lietuvoje įgyti gebėjimai atvėrė duris užsienyje

Apie devynis mėnesius dirbęs pastarojoje pozicijoje sužinojau, kad įmonės „Hardware“ departamente reikia pagalbos, todėl departamento vadovo sprendimas buvo suteikti man galimybę, kad galėčiau judėti pirmyn įmonėje.

Pirmieji mano žingsniai naujame departamente buvo modifikuoti spausdintines plokšteles, kurios man ir padėjo atskleisti KTU įgytus praktinius litavimo įgūdžius ir sukurti teigiamą įspūdį vadovams.

Netikėtai įmonėje „Hardware“ departamente buvo sukurta nauja darbo pozicija, į kurią pretenduoti pasiūlė man. Todėl po teorinio testo, pokalbio apie mano darbą universitete prie įvairių projektų, gavau praktinę užduotį-problemą:„Ištirti vieną integrinės sistemos dalį, kuri suvartoja per daug energijos ir taip prisideda prie visos sistemos perkaitimo“, kurios sprendimą vadovams pateikiau maždaug per valandą.

Vadovai tiek mano žiniomis, tiek gebėjimu realiu laiku spręsti aktualias problemas buvo patenkinti, todėl dar tą pačią dieną gavau atsakymą, jog esu perkeliamas į elektronikos dizaino inžinieriaus (angl. Electronic Design Engineer) pareigas.

Atrasta specialybė Lietuvoje

Jeigu ne praktiniai įgūdžiai bei žinios įgytos universitete, šiandien nedirbčiau minėtoje kompanijoje. Teorijos mokymasis bei galimybė pritaikyti žinias padeda suprasti, ar pasirinkai tinkamą profesiją. Todėl visiems palinkėčiau baigti mokslus Lietuvoje, o tada važiuoti svetur. Užsienyje nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti, vyrauja didelė konkurencija, pačioje Didžiojoje Britanijoje studentai tik pabaigę mokslus turi dėti daug pastangų, kad įsidarbintų pagal išsilavinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vien tik iš moralinės naudos

vien tik iš moralinės naudos portretas
neišgyvensi, kur bebūtum Lietuvoje ar užsienyje dar reikalinga ir materialinė nauda norint visavertiškai funkcionuoti. O įsidarbinti pagal specialybę įgytą Lietuvoje mokant kalbą, turint reikalingą patirtį, tikrai galima.

tas pat.

tas pat.  portretas
Ar bent redaktorius mato, kokias pievas zurnalistai raso? '' Todėl visiems palinkėčiau baigti mokslus Lietuvoje, o tada važiuoti svetur.'' Cia mes taip emigracija skatiname ir dar Lietuvos biudzeto saskaita?

Anonimas

Anonimas portretas
Žinoma kad imanoma.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių