Ar grius Gedimino bokštas per šimtąsias metines?

Maltoje įlūžo natūrali uolinė arka pajūryje, ir neliko grožio, kurį vadino „Žydruoju langu“. Jis buvo plačiai žinomas, nes pateko į televizijos ekranus su pirmuoju „Sostų karų“ sezonu. Kaip pas mus įprasta sakyti, „garsino Maltą visame pasaulyje“.

Seniai buvo aišku, kad skylę uoloje praurbinusi gamta galiausiai darbą užbaigs, ir kai arka nebeatlaikė dar vienos audros, maltiečiai tik skėstelėjo rankomis, kad įvyko natūralus procesas. O atsidusę parodė kitą arką netoliese, irgi žavingą, nors ne tokią garsią: štai, grožėkitės tuo, kas likę.

Net uolėti kalnai dyla, tik žmogus nepastebi, nes labai skirtinga mūsų amžiaus trukmė. Laikui labiau pasiduoda kalvos, ypač kai prikišame prie jų savo ranką.

Neries ir Vilnelės santakoje stūkso pats svarbiausias Lietuvos kalnas, anksčiau vadintas Pilies, o dabar – Gedimino kalnu. Geologiškai tai yra kalva, tačiau mums ji svarbi ne kaip žemės kauburys, o kaip valstybės simbolis, inkrustuotas pilies bokštu. Šis kalnas Lietuvai yra nustojęs būti gamtos dalimi ir mūsų sąmonėje yra perkeltas į kultūros plotmę.

Tokį gamtos sukultūrinimą ir perkėlimą į žmonių pasaulį yra aprašęs Vincas Krėvė-Mickevičius apsakyme „Grainio liepa“. Skerdžius Lapinas miršta, kai nelieka medžio, kuris buvo virtęs jo savasties dalimi. Mes esame kupini mitologinio mąstymo, todėl gerai galime suprasti tokį tapatinimąsi. Nieko nestebina, kad narsus karys pasiruošęs mirti, gelbėdamas vėliavą, nors ji, racionalia kalba šnekant, tėra audeklo gabalas.

Šia prasme ir Gedimino kalnas nėra žemių krūva. Simboliai valdo širdis. Maironiui gaili ašarėlė plovė skruostus, regint ežero bangų ardomus Trakų pilies griuvėsius, kurie ženklino praeities didybę ir apgailėtiną dabartį.

Todėl Gedimino kalno erozija yra ne šiaip gamtos procesas, o valstybingumo ženklo nykimas, kurio nesuvaldymas skelbia rimtą šalies negalią, atskleisdamas šalies valdžios paralyžių iššūkio akivaizdoje. Praėjo daugiau nei metai nuo pirmosios nuošliaužos. Po jos kilo sujudimas. Bet nuošliaužos kartojosi. Vėl sujudimas. Paskutinė nuošliauža šiaurės rytų šlaite – prieš kelias dienas. Visuomenė raminama, kad situacija stebima. Pastebėsiu, kad skruzdėlės su įgriuvomis tvarkosi geriau, negu valdžioje esantys žmonės Vilniuje.

Jūs pažiūrėkite, kaip atrodo kalnas nuo Neries pusės, pro kur į darbą Lietuvos labui važiuoja ir prezidentė, ir premjeras. Lyg kardu sužeistas milžinas, stebuklo dėka vis dar laikantis mūrus. Gilioje žaizdoje kyšo atviros sutvirtinimų konstrukcijos. Jeigu ją įmerks pavasario lietūs, giliai sudrėkusi žemė gali nebeatlaikyti tiesiai virš žaizdos dunksančios sienos, o tada, pasak poeto, „ir bokšto akmuo paplautas nurieda žemyn...“ O pasak fiziko, sunkio jėga nutemps padidėjusią nuo vandens masę.

Bet dabar ne gūdūs carinės Rusijos okupacijos laikai, dabar mes laisva ES šalis. Europoje daugybė valstybių gyvena kalnuotose žemėse, kurias išvagoję šlaitais besidriekiantys keliai. Gravitacijos niekas nepanaikina, bet yra sukurta daugybė būdų, kaip apsaugoti tuos kelius ir papėdžių gyvenvietes nuo nuošliaužų.

Jei mūsų valdžios institucijos nesugeba daugiau, negu stebėti, tegul kreipiasi pagalbos į tuos, kas geriausiai išmano šlaitų tvirtinimus ir daug kartų yra tokius darbus atlikę. Tolesnio delsimo kaina gali būti per didelė. Griūtų ne akmenys nuo kalvos Vilniuje, o pasididžiavimas savo valstybe Lietuvos piliečių širdyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lol

lol portretas
valstybę vamzdiecas simbolizuos, tas ged bokstys jau atgyvena

Prezidentas

Prezidentas portretas
Pasididžiavimas savo valstybe jau seniai sugriuvęs. O sugriovė pasididžiavimą korumpuota valdžia, verslininkų godumas ir milžiniška socialinė nelygybė.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Naujas aruodas terorizmui
    Naujas aruodas terorizmui

    Mianmaro Rachinų valstijoje gyvena virš milijono rohinjų. Birmiečiai juos vadina bengalais, kaip ir gyvenančius Bangladeše. Jie yra tamsiaodžiai europoidai musulmonai, kalbantys bengalų dialektu. Valstijos čiabuvių daugumą sudaro arakana...

  • Gynybos pramonė – ne tik tankai
    Gynybos pramonė – ne tik tankai

    Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti,...

  • Tautos priešų akušerija
    Tautos priešų akušerija

    Premjeras galutinai įtvirtino atominį kriterijų, kuriuo pas mus žmonės skirstomi į dvi kategorijas: tautos priešų ir tų, kurie tikrai myli tėviškę. ...

    15
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    13
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    3
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

Daugiau straipsnių