Ar grius Gedimino bokštas per šimtąsias metines?

Maltoje įlūžo natūrali uolinė arka pajūryje, ir neliko grožio, kurį vadino „Žydruoju langu“. Jis buvo plačiai žinomas, nes pateko į televizijos ekranus su pirmuoju „Sostų karų“ sezonu. Kaip pas mus įprasta sakyti, „garsino Maltą visame pasaulyje“.

Seniai buvo aišku, kad skylę uoloje praurbinusi gamta galiausiai darbą užbaigs, ir kai arka nebeatlaikė dar vienos audros, maltiečiai tik skėstelėjo rankomis, kad įvyko natūralus procesas. O atsidusę parodė kitą arką netoliese, irgi žavingą, nors ne tokią garsią: štai, grožėkitės tuo, kas likę.

Net uolėti kalnai dyla, tik žmogus nepastebi, nes labai skirtinga mūsų amžiaus trukmė. Laikui labiau pasiduoda kalvos, ypač kai prikišame prie jų savo ranką.

Neries ir Vilnelės santakoje stūkso pats svarbiausias Lietuvos kalnas, anksčiau vadintas Pilies, o dabar – Gedimino kalnu. Geologiškai tai yra kalva, tačiau mums ji svarbi ne kaip žemės kauburys, o kaip valstybės simbolis, inkrustuotas pilies bokštu. Šis kalnas Lietuvai yra nustojęs būti gamtos dalimi ir mūsų sąmonėje yra perkeltas į kultūros plotmę.

Tokį gamtos sukultūrinimą ir perkėlimą į žmonių pasaulį yra aprašęs Vincas Krėvė-Mickevičius apsakyme „Grainio liepa“. Skerdžius Lapinas miršta, kai nelieka medžio, kuris buvo virtęs jo savasties dalimi. Mes esame kupini mitologinio mąstymo, todėl gerai galime suprasti tokį tapatinimąsi. Nieko nestebina, kad narsus karys pasiruošęs mirti, gelbėdamas vėliavą, nors ji, racionalia kalba šnekant, tėra audeklo gabalas.

Šia prasme ir Gedimino kalnas nėra žemių krūva. Simboliai valdo širdis. Maironiui gaili ašarėlė plovė skruostus, regint ežero bangų ardomus Trakų pilies griuvėsius, kurie ženklino praeities didybę ir apgailėtiną dabartį.

Todėl Gedimino kalno erozija yra ne šiaip gamtos procesas, o valstybingumo ženklo nykimas, kurio nesuvaldymas skelbia rimtą šalies negalią, atskleisdamas šalies valdžios paralyžių iššūkio akivaizdoje. Praėjo daugiau nei metai nuo pirmosios nuošliaužos. Po jos kilo sujudimas. Bet nuošliaužos kartojosi. Vėl sujudimas. Paskutinė nuošliauža šiaurės rytų šlaite – prieš kelias dienas. Visuomenė raminama, kad situacija stebima. Pastebėsiu, kad skruzdėlės su įgriuvomis tvarkosi geriau, negu valdžioje esantys žmonės Vilniuje.

Jūs pažiūrėkite, kaip atrodo kalnas nuo Neries pusės, pro kur į darbą Lietuvos labui važiuoja ir prezidentė, ir premjeras. Lyg kardu sužeistas milžinas, stebuklo dėka vis dar laikantis mūrus. Gilioje žaizdoje kyšo atviros sutvirtinimų konstrukcijos. Jeigu ją įmerks pavasario lietūs, giliai sudrėkusi žemė gali nebeatlaikyti tiesiai virš žaizdos dunksančios sienos, o tada, pasak poeto, „ir bokšto akmuo paplautas nurieda žemyn...“ O pasak fiziko, sunkio jėga nutemps padidėjusią nuo vandens masę.

Bet dabar ne gūdūs carinės Rusijos okupacijos laikai, dabar mes laisva ES šalis. Europoje daugybė valstybių gyvena kalnuotose žemėse, kurias išvagoję šlaitais besidriekiantys keliai. Gravitacijos niekas nepanaikina, bet yra sukurta daugybė būdų, kaip apsaugoti tuos kelius ir papėdžių gyvenvietes nuo nuošliaužų.

Jei mūsų valdžios institucijos nesugeba daugiau, negu stebėti, tegul kreipiasi pagalbos į tuos, kas geriausiai išmano šlaitų tvirtinimus ir daug kartų yra tokius darbus atlikę. Tolesnio delsimo kaina gali būti per didelė. Griūtų ne akmenys nuo kalvos Vilniuje, o pasididžiavimas savo valstybe Lietuvos piliečių širdyse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lol

lol portretas
valstybę vamzdiecas simbolizuos, tas ged bokstys jau atgyvena

Prezidentas

Prezidentas portretas
Pasididžiavimas savo valstybe jau seniai sugriuvęs. O sugriovė pasididžiavimą korumpuota valdžia, verslininkų godumas ir milžiniška socialinė nelygybė.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    10
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
Daugiau straipsnių