Ar geresnės sąlygos jaunimui reiškia diskriminaciją?

Naujos Vyriausybės kalbos apie rūpinimąsi jaunimu, siekiai sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms – sveikintini. Deja, kol kas, atrodo, tai lieka labiau teoriniu modeliu. Iš kitų atsakingų valstybės institucijų palaikymo nematyti, o kai kurios išvados šiuo klausimu skamba paradoksaliai.

Keistos kliūtys

Kredito įstaigoms ne vienu atveju sudaromos kliūtys pasiūlyti palankesnę kainodarą jaunimui. Kai kurios atsakingos valstybės institucijos tai traktuoja kaip Lygių galimybių įstatymo pažeidimą ir netgi priduria, kad "tam tikrų garantijų ar privilegijų teikimas jaunimui gali priversti kitas amžiaus grupes atsidurti mažiau palankioje padėtyje".

Ne ką mažesnis nesusipratimas šioje situacijoje yra tai, kad jaunimas tapo tarsi skirtingų institucijų požiūrių įkaitu.  Vyriausybei atsakingos institucijos sako, kad palankesnių sąlygų teikimas šiam visuomenės sluoksniui nėra pažeidimas ir dabartiniai teisės aktai tam neprieštarauja. Tai kas teisus ir kuo vadovautis?

Vieniems galima, kitiems ne?

Galbūt ir galima būtų pateisinti nuostatą, kad tam tikrų "privilegijų" teikimas reiškia savotišką diskriminaciją. Kita vertus, natūraliai kyla klausimas – kodėl tuomet kitų amžiaus grupių atstovams sąlygas keisti galima? Pavyzdžiui, senjorams (su visa pagarba šiai socialinei grupei) įvairios lengvatos (socialinės garantijos, pašalpos, kompensacijos ir pan.) mūsų šalyje kur kas dažnesnės nei jaunimui ar jaunoms šeimoms. Vadovaujantis ta pačia logika, tai irgi galima traktuoti kaip diskriminaciją.

Egzistuoja ir daugiau sričių, kuriose dėl amžiaus gali atsirasti tam tikrų apribojimų – pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, užimtumo, darbo rinkos, profesinės veiklos ar profesinio mokymo srityje.

Dabartinis tam tikrų institucijų požiūris tik dar labiau prisideda prie nepatrauklios socialinės aplinkos jaunimui sudarymo. Kartu tai gali didinti ir taip jau grėsmingai augančią emigraciją.

Kitaip tariant, esminis dalykas, esant dabartinei situacijai, yra tas, kad tam tikra, šiuo atveju, teigiama diskriminacija egzistuoja ir ji nebūtinai interpretuojama kaip prievarta kitoms amžiaus grupėms atsidurti nepalankioje padėtyje. Bet palankesnių sąlygų jaunimui kūrimas kažkodėl nėra priimtinas. Jeigu taip, tuomet gal nereikia jokių išlygų jokiai amžiaus grupei. Tik klausimas – ar tai būtų teisinga?

Trūksta dėmesio jaunimui

Iš asmeninės patirties, ypač ilgamečio dėstymo universitete, turiu pasakyti, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja gerontologinis mąstymas, kai neretai šalies sprendimus dėl ateities nulemia žmonės, kurių karjera jau praeityje.

Dabartinis tam tikrų institucijų požiūris tik dar labiau prisideda prie nepatrauklios socialinės aplinkos jaunimui sudarymo. Kartu tai gali didinti ir taip jau grėsmingai augančią emigraciją. Visa tai skamba kardinaliai priešingai norui kurti šviesią Lietuvos ateitį. Tiesa, dabartinio Vyriausybės vadovo požiūris, atrodo, kitoks ir tai teikia vilčių.

Pasiūlėme, kad reikia skatinti patrauklesnes, palankesnes paslaugų sąlygas jaunimui, bet jeigu tokia interpretacija kai kurioms institucijoms nepriimtina, tuomet būtina inicijuoti atitinkamų teisės aktų (Lygių galimybių įstatymo) pakeitimus.


Šiame straipsnyje: jaunimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nieko sau

Nieko sau portretas
O blogesnės sąlygos "senimui" (virš keturiasdešimties, geriausiu atveju nuo penkiasdešimties) diskriminacijos nereiškia? Dar tyčiojasi, esą "senjorams /.../ įvairios lengvatos (socialinės garantijos, pašalpos, kompensacijos ir pan.) mūsų šalyje kur kas dažnesnės nei jaunimui ar jaunoms šeimoms"... Apsikaskit su savo lengvatom ir pašalpom! Mes dirbti ir užsidirbti pageidaujam. Bet darbdaviams "per seni". Tai gal nustatykit pensinį amžių pagal realią padėtį darbo rinkoje, užuot ilginę, nors puikiai žinot, kokios vyresnio (anaiptol ne pensinio) amžiaus žmonių galimybės įsidarbinti?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    5
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    10
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
  • Dvigubi standartai?
    Dvigubi standartai?

    Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. ...

    5
  • Trumpų distancijų metas
    Trumpų distancijų metas

    Nebeskaudinsime krepšinio gerbėjų dėl jų širdį draskančios nesėkmės Europos čempionate. Mušta korta. Jų startas buvo daug žadantis, bet spurtas trumpas.  ...

    3
  • Antausis krepšininkams – laiku
    Antausis krepšininkams – laiku

    Blogiausia, kas galėjo įvykti, įvyko. Lietuvos rinktinės krepšininkai tik per televizoriaus ekraną stebės Europos čempionato ketvirtfinalio mūšius. Ar viskas galėjo susiklostyti kitaip? ...

    3
Daugiau straipsnių