- Virginijus Savukynas, LRT
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvilgsnis į savo istoriją turi būti atviras: negalima neigti faktų, tačiau negalima ir praeities vertinti pagal dabarties kurpalių.
Šiandien visuomenėje užaštrėjo diskusija dėl partizanų vertinimų. Šis periodas yra labai svarbus tiek mūsų istorijoje, tiek ir mūsų savimonėje. Jei mes kalbame, kad agresijos atveju ginsimės ir priešinsimės, tai partizanų pavyzdys bus žymiai svarbesnis nei tankai ar patrankos. Visuose karuose nugali žmogaus ryžtas, pasiaukojimas, o ne technika, kad ir kokia ji svarbi būtų.
Žvilgsnis į partizanus turi būti atviras. Savaime suprantama, kad reikia pripažinti, jog buvo tokių, kurie buvo susitepę žydų krauju. Buvo ir kriminalinių nusikaltėlių, kuriuos labai dažnai patys partizanai nubausdavo mirties bausme. Buvo išdavikų, buvo smogikų, perverbuotų partizanų, kurie vėliau ne tik išduodavo savo kovos draugus, bet ir vykdydavo okupantų nurodymus – žiauriai išžudyti komunistuojančias šeimas. Kodėl? Tam, kad kaltinimai kristų ant partizanų. Ir tokiu būdu jie prarastų visuomenės palaikymą. Taip tikrai yra buvę Gerdašiuose ir tai istorikai yra aprašę bei pagrindę dokumentais. Atviras ir įdėmus žvilgsnis turi būti visais atvejais. Ne tik tada, kai yra patogu.
Viešose diskusijose apie partizanus įsimaišo antiistoriniai argumentai. Kokie? Tai noras partizanus vertinti pagal taikaus gyvenimo standartus. Užmirštama, kad partizaninis karas yra karas. O karas yra baisus dalykas. Pats karas yra „kita mėnulio pusė“. Jis nėra šviesus, jis yra tamsus.
Tad kodėl iki šiol didžiuojamasi kariais? Kodėl jie pagerbiami? Kodėl Europos šalys mini gegužės 8 dieną – pergalę prieš nacistinę Vokietiją? Juk Prancūzijos pasipriešinimo judėjimas tiek daug tamsių pusių turėjo. Sąjungininkų kariai irgi buvo ne šventieji. O kodėl reikėjo iki pamatų subombarduoti Drezdeną? Apie sovietinius karius, kurie Vokietijoje prievartavo moteris, grobė turtą, net nekalbu. Niekas šių faktų neneigia, tačiau vis tiek II-ojo pasaulinio karo kariai yra didvyriai tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Prancūzijoje, tiek Didžiojoje Britanijoje.
Juk aišku, kad karui taikydami taikaus gyvenimo standartus, galime užmiršti, kad tai buvo kova prieš vieną didžiausių XX amžiaus blogių – nacizmą. Antrasis blogis – komunizmas išliko. Ir prieš jį kovojo mūsų partizanai. Taip, kova buvo sunki ir žiauri. Tačiau reikia prisiminti, kad būtent partizanai buvo legali Lietuvos valdžia. Jų įsakymai ir teismai buvo teisėti, o tuo tarpu okupacinės valdžios – ne. Tad jei kas ir buvo žudikai – tai sovietiniai pareigūnai. Jų kovos negynė jokie legalūs įstatymai. Jie buvo patys tikriausi banditai. Šiandienos diskusijose tai užmirštama.
Kaip, beje, užmirštama įvertinti tuos asmenis, kurie aktyviai stojo okupacinės valdžios pusėn – ne tik stribai, bet ir kolūkių pirmininkai, komunistai ir komjaunuoliai. Kaip juos vertinti? Būkime atviri – jie karo metu stojo į okupacinės valdžios pusę. Jie buvo patys tikriausi kolaborantai. Ką su tokiais darė Prancūzijos pasipriešinimo dalyviai, puikiai žinome. Juos bausdavo mirties bausme. Ir ją įvykdydavo. O kiek mirties bausmių buvo įvykdyta kolaborantams po karo? Tai pamirštama, kai kalbama apie Lietuvos pasipriešinimo judėjimą.
Partizanai baudė mirtimi okupantų pakalikus. Ar visada teisingai? Tikrai ne. Juk nebuvo sąlygų nuodugniai atlikti tyrimą. Be to, karas, pasikartosiu, yra bjaurus dalykas. Tačiau tai nepaneigia esminio dalyko – Lietuvos partizanai kovojo prieš vieną didžiausių XX amžiaus blogių – komunizmą. Ir jie taip pat kovojo už Lietuvos laisvę. Ir ne partizanai į Sovietų Sąjungą nukeliavo ir ten kovojo, bet sovietai okupavo Lietuvą.
Jei mes neišlaikysime labai aiškaus moralinio kompaso, tuomet aukos ir budeliai atsistos vienoje eilėje. Juk ir pas aukas gali atrasti „tamsiąją mėnulio pusę“. Mes negalėsime atskirti, kas yra okupantai ir kas pavergtieji. Ar tikrai to norime?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...
-
Suvalgė patinėlį2
Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...
-
Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...