Apsidrausti skatina ir kaimynų nelaimės

Jei žinotum, kur krisi, pagalvę pasidėtum. Būtent šis priežodis ilgą laiką tiko apibūdinti Lietuvos gyventojų draudimosi įpročius. Tačiau pastaruoju metu jie kinta – aktyviausiai draudimo paslaugomis domisi didmiesčių gyventojai, sudarantys daugiau nei du trečdalius visų besidraudžiančiųjų. Jie, norėdami užsitikrinti finansinį saugumą, vis dažniau renkasi ne tik privalomas draudimo paslaugas, bet ir kompleksinę turimo turto apsaugą. Tiesa, ieškoti draudimo paslaugų dažnai paskatina ir pažįstamiems nutikusios nelaimės.

Aktyviausi – didmiesčių gyventojai

Praėjusiais metais užfiksuotos tendencijos rodo, kad dažniausiai draudėsi didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojai. „Compensa Vienna Insurance Group“ suskaičiavome, kad jie sudarė net 70 proc. visų besidraudžiančiųjų.

Tokį ryškų atotrūkį tarp didžiųjų ir mažesniųjų šalies miestų ar kaimiškų vietovių nulėmė kelios priežastys. Tarp jų – gyvenimo būdo, finansinės padėties, nusibrėžtų prioritetų, socialinės aplinkos skirtumai. Pastebime, kad didmiesčiuose draudimas tampa vis dažniau ir geriau suprantamas poreikis bei finansinis garantas. Tuo metu mažuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse, pasižyminčiose aukštesniu nedarbo lygiu, draudimo paslaugas, neskaitant privalomųjų, dažniausiai renkasi tik gaunantys nuolatines pajamas.

Tiesa, tiek didesnių, tiek ir mažesnių miestų gyventojai poreikį turėti draudimo „pagalvę“ pajunta vis dažniau. Tam tikrais atvejais tai nulemia viešojoje erdvėje pastebėta informacija apie vagystes, įsilaužimus, avarijas, prognozuojami pavojingi ir nuostolių atnešantys gamtos reiškiniai, tokie kaip potvyniai ar uraganai. Taip pat – keičiantis gyvenimo būdui atsirandantis noras apsaugoti įsigyjamus modernius įrenginius, ypač – jei šie įsigyjami lizingu. Vis dėlto, geriausiai finansinės apsaugos poreikis suvokiamas tada, kai nelaimė nutinka artimam žmogui, kuris ja pasirūpinęs nebuvo.

Populiariausias – KASKO draudimas

Apibendrintais praėjusių metų duomenimis, klientai dažniausiai rinkosi privalomąjį ir KASKO automobilio draudimą. Pastarosios paslaugos poreikis šaltuoju metų laiku, baiminantis kintančių oro sąlygų ir slidžių kelių, ūgtelėjo net penktadaliu. Augo ir pasirinkusiųjų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų dalis, ypač dažnai gyventojai draudė vaikus. Net 80 proc. mūsų užregistruojamų nelaimingų atsitikimų nutinka būtent jiems. Be to, vis didesnė klientų, nusprendusių pratęsti turimas draudimo sutartis, dalis norimą apsaugą rinkosi nuo visų galimų rizikų.

Taip pat stiprėja tendencija, kuomet vis daugiau gyventojų renkasi ne vieną konkrečią draudimo paslaugą, bet kompleksinę apsaugą pasirinktai savo gyvenimo sričiai. Pavyzdžiui, kartu su privalomuoju automobilio draudimu rinkosi ir KASKO draudimo paslaugą, pirkdami kelionės draudimą kartu rinkdavosi ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat – kartu draudė kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kelių draudimo rūšių teikiamą apsaugą šiuo metu yra pasirinkę jau 15 proc. klientų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas

Vytautas portretas
Paaiskinkit man kodel civiline atsakomybe draudziamas automobilis, o ne vairuotojas: 1)ar automobilis civilinis asmuo 2) ar automobilis pats gali sukelti eismo ivyki 3)jei vairuotojas neblaivus, draudimas negalioja.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių