Apie žurnalistinį melą

Šio komentaro pretekstas yra pastaruoju metu gausėjančios ir vis labiau agresyvios manipuliacijos skaitytoju bei žiūrovu Lietuvos komercinių televizijos kanalų eteryje ir didžiuosiuose šalies dienraščiuose. Ne mažiau bandymų melu paveikti ir priversti auditoriją vienaip ar kitaip galvoti bei elgtis buvo ir anksčiau, bet manipuliatyvių rašytinių ir sakytinių tekstų itin pagausėja prieš savivaldos ar Seimo rinkimus.

Tipinį manipuliacijos pavyzdį viename iš interviu prieš septynerius metus yra papasakojusi rašytoja, pedagogė Vanda Juknaitė. Jos kaimynei Vilniuje tuo metu sukako 100 metų. Jubiliejaus proga gimtadienio šventėje apsilankė ir vieno iš mūsų šalies dienraščių žurnalistė. Ji paklausė jubiliatės: ar jums dar nenusibodo gyventi? Garbaus amžiaus močiutė atsakė: gyventi, vaikeli, nenusibodo; nusibodo nieko nedirbti. Kitą rytą minėto dienraščio vedamajame puikavosi straipsnis, kurio antraštė tokia: "Senolei nusibodo gyventi".

Ši skaitytojo santykio su senatve manipuliacija yra cinizmo atvejis. Apie tokią melo kategoriją yra rašęs mūsų dienų filosofas Peteris Sloterdijkas. Pasak jo, neatitikimas tarp tiesos ir melo gali sukelti dvejopą efektą: arba tai bus cinizmo priežastis, arba komizmo šaltinis. Minėtas melas dėl senolės požiūrio į savo amžių yra neabejotinai ciniškas. O štai žurnalisto, rašytojo Andriaus Užkalnio komentarai, jau daugiau nei metus platinami viename iš kavos namų tinklų ir pavadinti "Miesto kronikos", yra labiau keliantys šypseną tekstai, nes juose ne meluojama, o žaidžiama neatitikimu tarp problemos masto realybėje ir tekste.

Panagrinėkime, kokių padarinių sukelia žiniasklaidos melas ne vien visuomenei, bet ir paties žurnalisto asmenybei.

Pasak XX a. filosofo, semiotikos mokslo pradininko Algirdo Juliaus Greimo, rašytinėje kultūroje egzistuoja toks veiksmas, kuris vadinamas tiesosakos sutartimi. Tai reiškia, kad teksto autorius sąmoningai nesistengia apgauti skaitytojo. Visai nesvarbu, ar tekstas yra pagrįstas tikrais įvykiais, ar tai – meninė fikcija. Pirmuoju atveju, melas neleistinas dėl etinių sumetimų, ypač jei autorius paskelbia apie teksto atitikimą realiems įvykiams, o grožinėje literatūroje fikcija netampa etiniu melu, nes laikomasi principo, jog rašoma apie tai, kas galėjo nutikti, tačiau iš tiesų nėra nutikę (skaitytojas aiškiai suvokia, kad skaito fikcijos tekstą).

Kas įvyksta, kai žurnalistas, kalbėdamas ar rašydamas, viešai meluoja? Gal jis patiki, kad skleidžia tariamai meninę fikciją, tačiau apie tai neinformuoja auditorijos ir taip pavirsta piktuoju genijumi? Kad ir kaip galvosi, toks asmuo dvelkia šizofrenija. Iš tiesų į liguistus žaidimus su savo psichika daugelis žurnalistų nesileidžia – meluoja ir nemano, jog kuria meninę išmonę, ir dar viešai prabyla apie savo melą, palydėdami prisipažinimą juoku bei sąmoju. Jų tekstai, nors ir daro poveikį skaitytojams, iš tikrųjų yra niekiniai, nes stokoja tiesosakos, be kurios tekstai tiesiog netenka gyvybės.

Meluojantį žurnalistą veikia dėsnis, apie kurį yra rašęs XX a. antrosios pusės prancūzų filosofas Roland'as Barthes'as, į Vakarų humanitarinius mokslus įvedęs sąvoką "autoriaus mirtis": kai rašytinio teksto autorius savo mintis ir jausmus išreiškia popieriaus lape ar kompiuterio ekrane, jį ištinka simbolinė mirtis. Tai reiškia, kad autorius į tekstą įdeda savo gyvybės, kurią skaitytojai jaučia ir ja persiima. Rašytinis tekstas autoriui tampa jau nepavaldus, antraštė ir autoriaus vardas bei pavardė ima gyventi savo gyvenimą. Autorius savotiškai miršta: ant knygų nugarėlių išspausdinti vardai ir pavardės yra lyg antkapiai, nes autoriai, išleisdami į viešumą savo patirtį, jaučia atskirtį nuo savo tekstų, todėl simboliškai miršta.

Kas vyksta, kai žurnalistas parašo melagingą straipsnį? Tokio teksto autorius simboliškai nemiršta, nes į savo kūrinį integruoja ne gyvybingą tiesą, o mirtį nešantį melą (visiems žinomas priežodis "melas žudo"). Apsimelavusio žurnalisto skaitytojai, skirtingai nei tada, kai laikomasi tiesosakos sutarties ir kai veikia autoriaus mirtis, yra simboliškai žudomi melu. Netiesą rašantis žurnalistas laimi cinizmu, atsisakymu teigti tiesą ir noru gyvuoti. Perskaitęs ar išgirdęs melą skaitytojas pralaimi sužadintais mirties ir agresijos instinktais.

Po tokios gana sudėtingos ir painios analizės paaiškėja, kodėl kai kurie dienraščiai labai mėgsta skambias, vulgarias, ciniškas, neapykantą skatinančias antraštes, po kuriomis išguldyti tekstai ne konstruoja visuomenę per susikalbėjimą, o skatina atskirtį ir destrukciją.

Ar padėtis gali keistis? Žurnalistas Dainius Radzevičius viešame komentare neseniai teigė, kad Lietuvos laikraščių skaitytojai ir televizijos žiūrovai tiesiog nesinaudoja žiniasklaidos įvairove, kuri, kad ir kaip būtų keista, radosi ir plėtojasi per pastaruosius penkerius metus. Taigi, kad žiniasklaida mūsų neveiktų neigiamai, būtinas susidomėjimas žinių įvairove ar bent jau sąmoningas leidinio, kurį dažniausiai skaitai, arba televizijos kanalo, kurį dažniausiai žiūri, pasirinkimas, padiktuotas ne įpročio, o atsiribojimo nuo cinizmo, psichologinio smurto ir melo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DDD

DDD portretas
Tiesą autorius parašė. Trūksta gerų straipsnių , gerų televizijos leidų, vien tik skambios antraštės

V.L.

 V.L. portretas
Mūsuose įvyko daug pokyčių: retai besutinkame muzikantą, dainininką. Visur - atlikėjai. Spaudą išlaiko reklama, pirkti straipsniai, o ne prenumerata. Dar taupoma žurnalisto kompetencijos ir darbo krūvio sąskaita. Didesniuose laikraščiuose įdarbinami studentai, regioniniuose- mokytojos, buhalterės ir t.t. Korespondentui liepiama kartais per darbo dieną parašyti po 8 straipsnius, išvežioti spaudą po parduotuves, išplauti patalpą, tvarkyti prenumeratą. Taigi, jis nebežino, ar senelė nori mirti, ar jis pats. Žurnalistų organizacijos nekovoja su nepagarbiu elgesiu,žurnalistui, dirbant darbą. Daug yra ,ypač regionuose ,tiesiai sakant, nusišnekančio elito, kuris bijo žurnalisto, vengia pokalbio, nepagarbiai elgiasi. Dabar madinga žurnalistą demonizuoti. Pastaraisiais metais pastebimi visuomenės stagnacijos požymiai. Tokiais laikotarpiais visada būna suinteresuotų asmenų, skatinančių žiniasklaidą įtikinėti visuomenę, kad juoda yra balta.

Ajė

Ajė portretas
Kai kurių žurnalistų tikslas kaip tik ir yra jaukti žmonėms protus,tikrovę juodinant,pateikiant iškraipytus faktus.Juk patys matome televizijos laidose RAUDONOSIOS RŪTOS tendenciją juodinti Prezidentę,Landsbergį ir kitus garbingus žmones.Svarbiausia,kad tai vyksta nuolat.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Baltojo putino drobulė
    Baltojo putino drobulė

    Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    3
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
Daugiau straipsnių