Apie vasarojaus sėjos papročius

Dar tik gegužės vidurys, o jau sninga kaštonų ir obelų žiedais, bijūnai ruošiasi prasiskleisti. Tradiciniame kalendoriuje gegužės 15-ąja užsibaigia trys Sodininkų dienos, kuomet sodai būdavo saugomi nuo šalnų. Bet šiemet gamta išdaigauja, padovanojusi vasariškos šilumos ir giedro dangaus pavasarį. Tokio nebūta pusšimtį metų...

Gegužės 15-oji reikšminga keleriopai: bažnytiniame kalendoriuje ji pažymėta Izidoriaus Artojo vardu, o šiuolaikiniame – tai tarptautinė šeimos diena, minima Jungtinių Tautų sprendimu. Istorinių Lietuvos įvykių atmintyje – tai Steigiamojo Seimo diena, 1920 metais praskleidusi demokratijos pumpurus mūsų krašte.

Prisimintina, kad pirmajam išrinkto Seimo posėdžiui pirmininkavo rašytoja ir visuomenininkė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tą tolimą gegužės dieną Seimo pirmininku buvo išrinktas Aleksandras Stulginskis ir vienbalsiai patvirtinta Nepriklausomybės rezoliucija. O štai tų metų rudenį, Lenkijos kariuomenei veržiantis į Lietuvą, Seimo nariai išėjo ginti savo valstybės. Bene keturis mėnesius tuomet veikė tik Mažasis Seimas, kurį sudarė pirmininkas ir 6 skirtingų partijų atstovai. Savanoriams apginus valstybę, Steigiamasis Seimas priėmė 268 svarbiausius šalies įstatymus.

Gamtoje dabar akis džiugina gaivioji žaluma, šimtais atspalvių padabinusi mūsų žemę. Pievas ir pakeles užliejo linksmas pienių, o įkalnes – raktažolių geltonis.

Kaimo žmogui – pats pavasario darbymetis, net ir gegužės mėnuo dažniau būdavo vadinamas sėjiniu.  Dažnoje kaimo bažnytėlėje vienas iš šoninių altorių paskirtas Izidoriui Artojui. Tai kuklios kasdienybės šventasis, Madride 1070-aisiais metais gimęs padienis valstietis. Legenda pasakoja jį buvus labai pamaldžiu; net orės metu kasdien išklausydavęs rytines mišias, o darbo metu vis darydavęs pertraukas maldai. Tačiau žemės ūkio darbus, kuriuos jam pavesdavęs šeimininkas, atlikdavęs visada laiku ir nepriekaištingai. Iš jo dirbamo lauko ir derlius būdavęs dvigubai didesnis. Pasirodo, maldos metu jaučių jungu traukiama žagre ardavęs angelas, nusileidęs iš dangaus.

Lietuviai šventąjį meiliai vadindavo Zidorėliu, o dievdirbiai  išdroždavo  jį besimeldžiantį lauke, greta jaučių ir angelo, arba beriantį grūdus iš sietuvės. Įkeltas į prie sodybų stovinčias koplytėles, šv. Izidorius primindavo, kad sėją reikia baigti laiku. Artimas šis šventasis žemdirbio širdžiai; pasimelsdavo jam, kad orės meto orai palankūs būtų, kad noragai nediltų... Poetas Bernardas Brazdžionis šventajam paskyrė tokias eilutes:

Juodų vagų atriektos šiltos riekės

toli toli per lygų lauką tiesias,

noragų kieto plieno nebesiekia

saulėlydis ramus, išblėsęs... 

Mūsų laikais Izidoriaus vardas tapo labai retu. Gal, kad artojo darbą dabar dažniau atlieka išmanusis traktorius, centimetro tikslumu vagas riekiantis. O kilme vardas yra vedinys iš graikų kalbos, reiškiantis „deivės Izidės dovana“. Ši deivė tikrai dosni, – Egiptui ji dovanoja po du kviečių derlius per vasarą. 

Lietuvos artojai gamtos palankumo tikėdavosi, atidžiai stebėdami jos reiškinius bei jų sąsajas. Artojai sakydavo, kad vasarojaus sėjos eiliškumą rodanti pati gamta: jeigu pavasarį pirmas beržas išsprogo, pirma reikėtų sėti kviečius, jeigu alksnis – miežius. Kviečių sėjos geriausias laikas – kai purienos žydi ir ant dilgėlių lapelių susidaro pirmieji rasos lašeliai. Būsimą jų derlumą rodo vešlios ir sunkios kvietės – tai pušų vyriški žiedynai. Tik bėda, kad pasėtus kviečius labai lesa žvirbliai. Atginti šiuos nenaudėlius yra daug būdų; ir sunku pasakyti, kuris geriausias.

Kviečius senoliai sėdavo pasninko dieną, labai anksti arba vėlai, kol žvirbliai miega, arba vidurdienį, kai ilsisi prisilesę. Maišą atsigabendavo užrištą virvagaliu, ant kurio buvo pakabinta rūkymui mėsa. Neatrišdavo jo, o praardydavo kampą – tai vis žvirbliams apgauti. Maža to, – sėją pradėdavo nuo kaimyno ežios ir eidavo savo namų linkui. Į burną įsidėdavo tris akmenėlius, kuriuos sviesdavo pamatę žvirblius. Pasėjus maišą ir sėtuvę iškratydavo svetimame lauke ar karklyne. Tada pakuliniu siūlu, išteptu kiškio taukais, apvesdavo lauką. Arba sėjėjas apeidavo jį, rankoje nešdamasis šiaudų, kuriais buvo svilinama kiaulė...

Miežiams laiką sėti atskaičiuodavo savaitėmis atbulai nuo šv. Onos, liepos 24-osios. Ankstyvuosius sėdavo 12-ą ir 11-ą savaitę, dešimtoji yra žolių, netinkama sėjai, vėlyvuosius sėdavo 9-ą ir 8-ą savaitę.

Esama ir pačios gamtos nuorodų. Garsiojo tautosakos rinkėjo Mato Slančiausko užrašyti tokie žmonių pastebėjimai, Joniškio krašte vadinami „pasargomis“: „Pats laikas miežius sėti, kai rugio varpa – lauke, nebe bembly; apynys – pusėj virpsčio, šermukšnis žydi, pušų metūgės pasvirusios, kadugys žiedadulkes barsto.“ Dzūkai pridurtų, reikia kad ir mėnuo būtų „ragučiuose“, taigi jaunas, augantis. Miežių būsimą derlumą rodo alksnio žirginiai: daug jų – bus pilni aruodai. Bet į lauką sėjėjas vis tik turėtų eiti pusryčiams suvalgęs kiaulės uodegą – varpos užaugs ilgos.

Avižų sėjai geras laikas, kai ievos ir šermukšniai žydi, epušės nuraudusios. O tiksliau – kaip toje dienoje, kada rudenį pirmą kartą buvo apšerkšniję medžiai. Štai kada valstiečiui praversdavo kalendorius! Dar gerai, jeigu padange driekiasi ilgi debesys, tarsi kokios šluotos.

Grikių sėjos laiką parodo atsiradę margi vabaliukai; jie ir vadinami grikavabaliais. Sakoma, kad grikiai prašo šeimininko: „Sėk mane arčiau namų, kad geriau galėčiau girdėti gaidžio giesmių!“ Suprask, jiems reikalinga geresnė žemė. Po grikių jau kitų javų nebesėdavo. Etnologijos mokslo požiūriu šie tradiciniai papročiai, žaismingi tikėjimai ir maginės atodairos – svarbi ir įdomi lietuvių etnožinijos dalis.


Šiame straipsnyje: gegužėsėjažemdirbiaigamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

Aciu

Aciu  portretas
Gerb. Autoriui visada idomu zinoti tautos praeiti ir paprocius Teikia stiprybes To ir linkiu visiems
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Istorija prieš ideologiją
    Istorija prieš ideologiją

    Šiais metais Lietuvoje išgyvename ypatingą laikotarpį – švęsdami valstybės šimtmečio jubiliejų, imame po truputį susitarti dėl bendro didžiojo mūsų šalies istorinio pasakojimo: tarpukario Lietuvos politikai, ...

    2
  • Apsaugok nuo profesionalų
    Apsaugok nuo profesionalų

    Net Landsbergis nebeiškentė žiūrėdamas į didžiąją politiką: "Vaikų darželis." Jis, dažnai bendraujantis su 13–14 metų paaugliais, ramino, kad tuoj Lietuvoje chaosas baigsis. Užaugs ateitis, ji valdys šalį kitaip, be...

    2
  • Nužydėjusi aristokratų tapatybė
    Nužydėjusi aristokratų tapatybė

    Į Britaniją išplasnojusios buvusios manekenės ir milijonieriaus žmonos grožis baigiasi. Ir ryškiausios rožės kada nors nuvysta. Prieš amžinybę neįgalus net makiažas už 300 €, skirtas pikiruoti po turtingų dėdžių vakar...

    15
  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    13
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

Daugiau straipsnių