Apie rombus Kauno gatvėse

Ar rombai – originalu?

Kaunas originalus daug kuo: savita art deco architektūra, drabužių dizainu (vienu metu dizaineris Modestas Vasiliauskas kaip patrakęs kūrė sukneles iš monetų, kankorėžių, alaus butelių kamštelių), ir, be jokios abejonės, – versliu gyvenimo būdu. Sovietmečiu daugiausiai milicijos sugautų ir perduotų sovietiniam teisingumui spekuliantų (taip buvo vadinami verslo pradininkai sovietų imperijoje) buvo ne kur kitur, o Kaune.

Originalumas, gebėjimas išsiskirti iš pilkos minios – pagirtina savybė, tačiau kitaip savitumas vertinamas, kai kalbama apie Kelių eismo taisykles ir apskritai įstatymus, kurie visoje šalyje turėtų būti vienodi.

Šiandien niekur kitur Lietuvoje, išskyrus Kauną, nepamatysime rombais sužymėtų gatvių. Šie neįprasti ženklai atsirado maždaug tuo metu, kai į Lietuvą atvyko popiežius Pranciškus, todėl pasigirdo nuomonių, kad taip pažymėtas kelias, kuriuo turės važiuoti Šventasis Tėvas. Tačiau popiežius atvyko ir vėl išvyko, o rombai Kauno gatvėse liko.

Taisyklės nenumato

Jie nieko bendro su Šventuoju Sostu neturi. 15 ir 30 m atstumu prieš pėsčiųjų perėjas nupiešti rombai nurodo atstumą iki pėsčiųjų perėjos, lygų automobilio stabdymo keliui skirtą laiką, įskaitant ir vairuotojo reakciją. Jei link perėjos artėjantis automobilis nemažindamas greičio jau yra pravažiavęs pirmąjį iš rombų, pėsčiajam tai yra signalas, kad į perėją įžengti nesaugu.

Sumanymas, be jokios abejonės, teisingas, miesto valdžia privalo rūpintis gyventojų saugumu, taip pat – ir eismo dalyvių, bet viena bėda – toks kelių žymėjimas Lietuvoje patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (KET) nenumatytas. Ne tik Lietuvos, bet ir visose ES šalyse galiojančiose Kelių eismo taisyklėse.

Rombo simbolis, kitur dar vadinamas deimantu, kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis yra naudojamas JAV, Kanadoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje ir kai kuriose kitose šalyse. O štai ES KET nėra.

Idėjų stabdyti nereikia

Kauniečiai, garsėjantys ne tik savo patriotiškumu ir meile "Žalgiriui", bet ir savo sąmoju, apie tų rombų atsiradimą jau sukūrė anekdotą primenančią istoriją. Esą Kauno valdžia, apsilankiusi Japonijoje ir pamačiusi tokius rombus, pagalvojo, kad galioja kaip privalomi visame pasaulyje, todėl ir suskubo juos piešti.

Sąmojingumas, juokas, gera nuotaika ilgina gyvenimą, tačiau kalbant rimtai, šiuo atveju greitį artėjant perėjai sumažinti perspėjantys ženklai yra teisinga idėja, bet ji nebuvo derinta su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Eismo dalyviai nebuvo tinkamai informuoti, ką reiškia šie ženklai, todėl užuot užtikrinus didesnį eismo saugumą, galima sulaukti ir neigiamų padarinių. Ir apskritai atskiruose valstybės miestuose juk neturėtų galioti kitokios eismo taisyklės, net jei jos ir geresnės negu visoje šalyje. Priešingu atveju atsiras precendentas skirtingiems įstatymams, peržengiantiems vietos savivaldos kompetencijas.

Tarkime, sumanys kurio nors miesto vadovas griežčiau kovoti su vagystėmis, kas iš esmės labai sveikintina, ir vietoj Lietuvoje galiojančios teisinės bazės nuspręs įdiegti labai veiksmingą Saudo Arabijos praktiką kapoti rankas vagims. Skirtingų taisyklių taikymas, mano nuomone, veda į chaosą, tačiau inovatyvių idėjų stabdyti nereikia.

Jei Kaunas lenkia laikmetį, reikia iš jo imti pavyzdį ir operatyviai įdiegti naujoves, gebančias užtikrinti geresnį eismo dalyvių saugumą, teikiant pasiūlymus Vyriausybei dėl atitinkamų KET pakeitimų.