Apie pagarbą moteriai

Kovo 8-sios dienos kalendoriaus lapelyje įrašyta tarptautinė Moters diena. Kodėl ji taip plačiai pažymima ir kodėl nėra Vyrų dienos? Beje, kalendoriuje ši minėtina diena atsirado prieš šimtą metų – ji susijusi su darbininkių teisių judėjimu, prasidėjusiu Vokietijoje. Lietuvoje ši diena tapo žinoma, kai rašytoja ir visuomenininkė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė prakalbo apie moterų pilietines teises.

Moteris – gyvybės nešėja, o tai labai daug ką pasako. Dievas ir gamta ją sukūrė tobulai: iš grožio ir išminties. Tačiau žmonių visuomenė, vadovaujant vyriškajai pusei, pasinaudojusi moters prieraišumu namų židiniui, apribojo jos teises spręsti bendrus genties, tautos, valstybės reikalus. Toks procesas vyko bemaž visose pasaulio kultūrose; jo suformuotos nuostatos tapo įtvirtintos religinėse ideologijose. Tačiau laiko mašina negailestingai trupina praeities atgyvenas; moderni visuomenė turi atstatyti istorijos raidoje padarytas skriaudas, neteisybes moteriai. Būtent tai ir primena tarptautinė Moters diena. Ir jau jokiais būdais ne sovietmečio perversišką tariamos pagarbos moteriai demonstraciją.

Tradiciniame lietuvių kalendoriuje tokios ypatingos šventės nebuvo, seniau jos nė nereikėjo. Gili ir nuoširdi pagarba moteriai čia reiškiama kaip būsimai ar jau esamai motinai. Motinystė kasdien būdavo pamaloninama švelniausiais žodžiais ir gražiausiais jausmais. Tautosakos rinkėjas Vilius Kalvaitis savo 1910 metais išleistoje knygelėje „Lietuviškų vardų klėtelė“ surašė net 99 malonybinius kreipinius, kaip pašaukti mamą, mamaitę, močiužę, mamulėlę, motinėlytę, mamyčiukę, mamužytę... Lietuviui motinos vardas yra šventas. Tai atsispindi ir mūsų bažnytinėse šventėse. Kalendoriaus rate – devynios Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos šventės, tarsi žvaigždės jos nimbo vainike.

Bet štai laikmečio skersvėjai sugriovė tradicinės šeimos instituciją. Patriarchalinės šeimos irimas prasidėjo dar prieškariu, vaikams išvažiuojant dirbti ir gyventi į miestą. Ir prireikė tokios dienos, kad primintų šventą pareigą motinai. Nutarta Motinos dieną minėti pirmąjį gegužės sekmadienį.

Toliau – dar gražiau... Susidūrę su azijietiškomis klajoklių kultūromis, patyrėme baisų dalyką – motinos vardas ten suteršiamas keiksmu. Ir toks keiksmas prilipo mūsų kalboje! Jaunimui jį įdiegdavo sovietų armijoje, kur kiekvienas įsakymas privalėjo būti keiksmu „pastiprintas“.

Praėjo 25 metai, bet tas rusų armijos dvokas dažnai teršia nepriklausomos Lietuvos orą. Nėra tai toks nekaltas dalykas, tariamo šaunumo demonstracija, nes žodis tampa kūnu... Taigi tai susiję nepagarbiu elgesiu su mergina, smurtu šeimoje, panieka seniesiems. Nesmagu apie tokius dalykus kalbėti, tad geriau atverskime kokį mūsų istorijos puslapį, kalbantį apie tikrą pagarbą moteriai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentuose dažnai pažymima, kad vienas ar kitas teisinis veiksmas atliktas „pagal paprotį“. Ir netgi tarp karališkųjų asmenų. Pavyzdžiui, 1562 m. valdovas Žygimantas Augustas, tekindamas savo seserį Kotryną už Suomijos kunigaikščio Jono, „pagal paprotį klausė karalaitės prie jos sesers, ar sutinka savo valia tekėti“.

Paprotinė teisė sudarė mūsų valstybės pirmųjų teisės sąvadų – Kazimiero teisyno ir Lietuvos Statuto – pagrindą. Statuto pirmoji redakcija buvo priimta 1529 metais. Šie svarbiausi valstybės dokumentai atspindi baltiškojo etnoso papročių specifiką, tarkime, ištekėjusi moteris vertinama labiau negu vyras – už jos sužalojimą ar nužudymą nustatyta dvigubai didesnė bauda. Už merginą, atitekančią iš kito krašto, jos būsimasis vyras turėjo mokėti dvaro pareigūnui „kiaunės” mokestį (vadinamą dokumentuose rusėnų kalba kunica). O mergina, ištekanti už to paties krašto vyro, kiaunės mokesčio nemokėjo, bet pirmą kartą eidama į javapjūtę vaitui „iš savo delno” turėjo duoti 3 uolektis drobės.

Ir štai, kas svarbu mūsų etninėje kultūroje: moteris lietuviškoje šeimoje buvo ne tik „trijų namų kerčių laikytoja“, bet ir pagrindinė tautos tradicijų saugotoja bei perteikėja: nuo lopšinės kūdikėliui iki palaiminamo duonos kepalo.

Bet kaipgi atsitinka, kad mūsų mielosios, gražiosios, darbščiosios moterys virsta raganomis? Štai šiandien vienoje smagiausių iš tradicinių kalendorinių švenčių – Užgavėnėse – neabejotinai persirengėlių būryje sutiksime tokią kūtvėlą. Senojoje baltų mitologijoje ir religijoje Ragana yra miško dievaitė. Vardo etimologija kalba apie jos išskirtinumą visuomenėje, gal aiškiaregystę, pranašavimo ir gydymo gebėjimus. Tad tikėtina, kad raganomis vadintos kaimo žiniuonės, žolininkės.

Tačiau folklore sakoma, kad raganos Jurginių naktį užnuodijančios sulą, per Jonines skrendančios į sueigas ant Šatrijos kalno, apsižergusios avilį. „Pikta akimi“ jos galinčios nužiūrėti gyvulių prieauglį ar net kūdikį. Raganų kenkėjiškos galios ypatingai atsiskleidžia Joninių (Rasos šventės) rytmetį, kada jos gali atimti kaimynų karvių pieną. Labai tikėtina, kad neigiamus bruožus įvaizdis įgavo po Lietuvos krikšto, o ypač – Europoje plintant raganų teismams. Tačiau ligai ištikus ar kitai bėdai prispyrus, kaime kreipiamasi į „raganavimo“ patirtį turinčias moteris.

Pagarba moteriai lietuviškose etnokultūrinėse tradicijose siejasi su visa persmelkiančia gyvybės adoracija. Tai stipriai išreiškiama pavasariui žengiant į mūsų šalį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ačiū

Ačiū portretas
gerb. Autoriui už pozityvų požiūrį į moterį.

as

as portretas
TIKRAI TAIP.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių