- Rita Miliūtė, LRT
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministras kažin ar beatsirinktų, kaip ten buvo su ta svetima, arta ir įmokas atnešusia žeme. Vieną kartą jis sako, kad nežinojo, kieno žemė, ir sužinoti negalėjo. Kitą, kad žinojo, dar kitą kalba, kad turi įrodymų, jog žemę aria gavęs sutikimą – nes tą jam patvirtino kiti du – kitos žemės – savininkai.
Kaip ten bebūtų, žemė yra svetima. Aiškinimai, kad taip esą elgiasi ne tik ministras, neteisybės nepaverčia teisybe. Svetima žemė yra svetima, nesvarbu, kad pats ministras aiškina, kad gelbėjo jos savininką nuo baudų, o koks nors teisininkas – kad tokį gelbėjimą „galbūt” pateisintų ir Konstitucija.
Ne, nepateisintų. Teisinimai, kad nuosavybė, o ypač žemė, mieste ir kaime reiškia skirtingus dalykus, yra jau ne juokingi, o apgailėtini, kaip piktžolėmis apaugęs buvęs fontanas prie Seimo rūmų. Kaip ir ministro elgesys, prisidengus žemelės tvarkymu naudotis svetimo žmogaus geru.
Konstitucija taip pat aiškiai, kaip nuosavybės teisę, apibrėžia ir Seimo nario teises bei pareigas. Ji sako, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis.
Konstitucinis Teismas 2004 m. yra išaiškinęs, kad čia sąvoka „darbas“ apima ir bet kokią privačią veiklą, kuria siekiama pelno. Pagal jo išaiškinimą, Seimo narys ir ūkininkauti gali tik tuomet ir tiek, kiek ta veikla nėra peraugusi į verslą ar kitokią veiklą, kurią Seimo nariui draudžia Konstitucija ir yra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu.
Bet kam čia rūpi Konstitucija, kai ministras – kuris kartu yra Seimo narys – pasiima porą dienų atostogų per Seimo sesiją ir išvažiuoja tvarkyti formaliai mamai priklausančio ūkio reikalų. Vėliau iš Seimo tribūnos sako – nes mama jau garbaus amžiaus ir nespėja. Dar sako – dešimt metų turiu įgaliojimą tvarkyti ūkio reikalus, bet pinigų mama man nemokėjo, todėl jokios Konstitucijos aš čia nepažeidžiau.
Bronius Markauskas R. Vilimo/ BFL nuotr.
Jei visgi kam nors rūpi Konstitucija, pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijoje, kai kalbama, kad Seimo narys negali dirbti niekur kitur, negu kad jam leidžia dirbti Konstitucija, apima bet kokią veiklą, atstovaujant įstaigai ar įmonei, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, užduočių atlikimu, net vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir neatsižvelgiant į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama, ar nėra.
Konstitucijos nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvą mandatą ir garantuoti, kad Seimo narys veiks Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, kad nesinaudos savo statusu, laisvu mandatu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.
Visi Seimo nariai yra kieno nors vaikai, broliai ar seserys. Ne tik Broniaus Markausko mama turi ūkį, įmonę ar kitą verslą. Ne tik jai dėl amžiaus ar ligų gali būti ir yra sunku tvarkytis. Kad B. Markauskas, o ne mama rūpinosi reikalais, patvirtino ne tik niekuo šioje istorijoje dėta ponia Markauskienė, bet ir jos sūnus. Seimo narys Bronius Markauskas. Sakysite, tai gal Seimo narys turi apleisti mamą ir nesirūpinti senatvėje? Anaiptol. Neturi. Nes turi teisę rinktis – ar likti ūkininku ir ramiai darbuotis ūkyje, ar pykti, kad jam neleidžia ramiai tvarkyti ūkio reikalų iš Seimo.
Konstitucija kiekvienam piliečiui garantuoja teisę rinktis verslą ir darbą. Kol ji kam nors dar rūpi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl naujojo krašto apsaugos ministro3
Vertindamas susidariusią geopolitinę situaciją, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atsakingai priimti visai valstybei svarbų sprendimą dėl naujojo krašto...
-
Komunalinė laisvės devalvacija3
Nors praėjo jau 34 metai nuo bolševikmečio, tačiau ir vėl stebime paradoksą – vis agresyviau veisiasi tie, kuriems laisva Lietuva – anoks čia gėris. Nepriklausomybė jiems ne tik ne vertybė, bet ir atsainių abejonių objektas. Ką d...
-
Šiuolaikinis folkloras1
Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...
-
Mobingo skvernai1
Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...
-
L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms1
Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...
-
Metamorfozės. Koba7
Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...
-
Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos23
Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...
-
„Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“2
Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...
-
Linkėjimai iš Kremliaus2
Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...
-
Šventos dviprasmybės5
Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...